Sigitas STASAITIS
Per naktį nesulaukęs žmonos Andželikos radviliškietis Vaidas Rauba (29 m.) nutarė ne tik susideginti, bet ir kartu atkeršyti, jo įsitikinimu, neištikimai sutuoktinei. Būtų pusė bėdos, jei žmogus būtų sprogdinęsis pats. Kraupiausia tai, jog laukdamas atsuktų dujų sprogimo, savižudis glėbyje tvirtai laikė nieko nesuprantančią ketverių metukų dukrytę Andrijaną. Dabar nudegusią du trečdalius viso kūno mergaitę nuo lėtos ir kankinančios mirties gali išgelbėti tik stebuklas.
"Tėvelis mane nori nužudyti!"
Sprogimas J. Jaramino gatvėje, 33-iuoju numeriu pažymėtame mediniame barake, nugriaudėjo apie pusę aštuntos ryto. Vos už poros metrų nuo šio pastato, tiek iš kairės, tiek iš dešinės, stovi dar keli tokie pat barakai, tad trenksmą girdėjo nemažai žmonių, į kiemą apsidairyti išpuolė visas būrelis kaimynų.
- Aš tuo metu viriau uogienę, - "Akistatai" pasakojo už V. ir A. Raubų buto sienos gyvenantis Saulius Pleskūnas. - Iš karto išsigandau, ar tik nebus sprogęs mūsų namo kaminas. Įpuolu į kambarį, iš kur atsklido trenksmas. Žiūriu ir netikiu savo akimis - pertvara, skirianti mus nuo kaimynų, atitrūkusi nuo šoninės namo sienos. Nemenka skylė ir lubose. Supratau, jog kažkas sprogo pas Raubas.
Kieme žmonės aptiko, jog vienas Raubų buto langas išlėkęs su visais rėmais. Prie jo pripuolę vyrai pamatė, jog kambaryje kur ne kur liepsnoja popieriniai sienų apmušalai, ant lovos guli apdegęs V. Rauba, glėbyje laikantis klykiančią dukrelę. Pastebėję, jog kambaryje iš atsukto dujų čiaupo veržiasi dujos, žmonės suvokė, jog sprogimas sukeltas tyčia. Kažkuris iš vyrų užsuko dujas ir užgesino beįsiliepsnojančius tapetus. Keista, tačiau iš baliono tekėjusi dujų srovė nedegė. Kai vienas vyras pabandė paimti iš skausmo ir baimės cypiančią mergaitę, V. Rauba piktai švokštė, nenorėdamas dukros atiduoti, tačiau buvo per smarkiai apdegęs, kad pajėgtų stipriau pasipriešinti.
- Patraukite mane nuo tėvelio, - spiegė mergaitė, kurios išsilydę drabužėliai buvo prilipę prie pūslėmis nusėtos odos, nusvilę plaukai, apdegę net padukai. - Jis mane nori nužudyti!
Gretimame name gyvenantis jaunas vyras "Akistatai" papasakojo, jog iš kraugerio tėvo išplėšęs ir į glėbį paėmęs tirtančią Andrijaną apgobė paklode ir ramino, iki atvyko medikai.
- Aš mačiau karo baisybes Afganistane, - su ašaromis akyse kalbėjo gelbėtojas. - Tačiau net ir ten nesutikau tokio žiaurumo - kad tėvas gyvą degintų tikrą savo vaiką...
Mažylę pasmerkė lėtai mirčiai
Kol apspitę kaimynai kaip įmanydami ramino Andrijaną, kuriai netrukus ėmė reikštis nudegimo šokas, V. Rauba atsistojo, nusvirduliavo į kitą kambarį, susirado peilį ir juo kelis kartus bedė sau į krūtinę, pilvą. Medikai radviliškietį rado krauju paplūdusį ant sofos jau nusilpusį ir merdintį. Nuvežtas į ligoninę Vaidas netrukus mirė.
A. Raubaitė dar pirmiau už žiaurųjį tėvą irgi buvo skubiai gabenama į ligoninę. Medikai pamatavo, jog apdegė net apie 60-70 procentų mažylės kūno odos - tai kur kas daugiau nei kritinė riba. Tiek daug apdegus vėliausiai po trijų parų išsivysto nudegimo liga: apnuodijamas kraujas, vystosi inkstų, kepenų ar širdies nepakankamumas, galop ištinka mirtis. Medicina žino tik pavienius atvejus, kad tokie nudegėliai išliktų gyvi. Visgi tikimasi stebuklo. Gal tarp šių laimingųjų bus ir niekuo nenusikaltusi mergaitė? Nors apdegus mažamečiui, senyvam ar išsekusiam žmogui, šansai išsikapstyti dar menkesni. Andrijana pervežta pas geriausius nudegimų gydymo specialistus - į Kauno klinikas. Didžiausias pavojus bet kurią akimirką mirti nuo nudegimo ligos trunka mažiausiai mėnesį.
Prokuratūros pareigūnams apžiūrėjus susprogdintą kambarį neliko nė menkiausių abejonių, kad žiauriąją piktadarystę V. Rauba padarė tyčia - rasti net du jo priešmirtiniai laiškai, skirti žmonai. Įvykį tiriantis prokuroras R. Dovydaitis sakė iš etikos sumetimų negalįs jų perskaityti žurnalistams - tik trumpai pakomentavo laiškų turinį. Pasak prokuroro, V. Rauba laiškuose žmoną keikia dėl neištikimybės, ją vieną kaltina dėl nenusisekusio šeimyninio gyvenimo ir įspėja, kad iš keršto ne tik pats pasitraukiąs iš gyvenimo, bet ir nužudąs jų dukrą.
R. Dovydaitis pridūrė, kad rašydamas laiškus V. Rauba pažymėjo ir datas bei valandas, tad akivaizdu, jog rašyti pradėjo tragedijos išvakarėse, o baigė prieš pat savižudybę. Labai tikėtina, jog rašydamas V. Rauba gėrė alkoholį - tai liudija vis padrikesnės raidės, daugėja žmonai skirtų keiksmų ir prakeiksmų.
Apsisprendęs pagaliau pralinksmėjo
Šis kraupus Radviliškio įvykis apnuogino V. Raubos asmeninę tragediją, trukusią jau daugelį metų. Radviliškio geležinkelio depe šaltkalviu dirbęs V. Rauba paskubėjo vesti - susituokė vos sulaukęs pilnametystės. Pamečiui jam gimė dukra ir sūnus, kuriems dabar atitinkamai 10 ir 9 metai. Deja, gyvenimas su žmona nesusiklostė, maždaug prieš šešerius metus pora išsiskyrė. Vaikai liko pas buvusią sutuoktinę. Vaidas ilgai "gyvanašliu" nevaikščiojo - po metų vedė antrą kartą. 1997-ųjų liepą gimus Andrijanai, santykiai pašlijo ir su antrąja žmona. Pasak kaimynų, V. Rauba nebuvo girtuoklis, jo barnius su žmona aplinkiniai girdėdavo palyginti retai, tačiau vyras dažniausiai vaikščiodavo pajuodęs, sunykęs, visą laiką kažko susikrimtęs. Žudytis jis bandė ir anksčiau. Maždaug prieš porą metų žmona atsisakė kartu sutikti Naujuosius metus, grįžusi namo rado vyrą apsižiojusį atsukto dujų baliono čiaupą. Tąkart sprogimo išvengta, tačiau vaistai V. Raubos nervus apramino tik trumpam.
Tragedijos išvakarėse V. Rauba namie buvo vienas. Jis su dukrele dviračiu nuvažiavo nusimaudyti, po to - žmonės matė - parsinešė mažiausiai vieną butelį spirituoto stipriausio alaus.
- Tą vakarą pirmą kartą po daug mėnesių pamačiau Vaidą besišypsantį, - įsidėmėjo kaimynas S. Pleskūnas. - Kur kas dažniau jis į kiemą išeidavo susikrimtęs, neretai kaimynams nė "labas" nepratardavo. Dabar suprantu, jog kai pagaliau su gyvenimu suvedė sąskaitas, apsisprendė mirti, jam palengvėjo. Gaila tik kad buvo per silpnas į Anapilį iškeliauti vienas, o ir būdą pasirinko nežmonišką - tik per stebuklą mes visi nesupleškėjome.
Dabar nebe paslaptis, jog tądien, kai V. Rauba prisėdo rašyti pirmojo atsisveikinimo laiško, buvo jo žmonos 24-ojo gimtadienio išvakarės. Andželika, privataus viešbutuko Radviliškyje kambarinė, į namus negrįžo per visą naktį. Rytą V. Rauba užbaigė antrąjį pilną pagiežos laišką, užkūrė krosnį, atsuko sklidiną gamtinių dujų balioną ir, tvirtai apkabinęs nieko nesuvokiančią dukrytę, ėmė laukti mirties...
