2003-iųjų sausio14-oji. Olivjė de Kersausonas stengiasi išsiaiškinti, kas blokuoja jo laivą, ir pamato dvi milžiniškas rankas, gniaužiančias vairą...
Apstulbęs pats Žiulis
Apsivilkęs gelsvu neperšlampamu apsiaustu Olivjė de Kersausonas pradeda niurnėti. Šis Admirolu pravardžiuojamas garsus jūreivis labai nepatenkintas. Nepatenkintas ir neramus... Jau kelios minutės, kaip jo rankose keistai virpa vairo ratas. Be to, tas virpėjimas vis stiprėja. Atrodo, kad ultramodernus Olivjė trimaranas "Geronimo" ketina iškrėsti bjaurų pokštą...
Iki šiol laivas plaukė pavėjui 25 mazgų (maždaug 46 kilometrų per valandą) greičiu. Dabar greitis sumažėjo iki 15 mazgų (maždaug 28 kilometrų per valandą). Vairas pradeda taip smarkiai vibruoti, kad Admirolas ima baimintis dėl laivo stiebo. Komandos nariams jis įsako nuleisti trikampę burę. Budėtojo pažadinti užsimiegoję vyrai atsiduria ant denio. Laivo priekyje iškelta didžioji burė skirta plaukti pavėjui. Dabar ji nuleidžiama, tačiau vibracija nesiliauja. Laivas tiesiog trūkčioja, tarytum milžiniška ranka jį lyg žaisdama stabdytų. 23 valandą 20 minučių "Geronimo" apiplaukė Ispanijos šiaurės rytuose esantį Finisterio iškyšulį ir pasuko į Pietų jūras. Atlantą apgaubė naktis. Vyrai nė neįtarė, kad prasidėjo pats neįtikimiausias kada nors šiais laikais jūreivių patirtas nuotykis - susitikimas su "kažkuo trečiuoju".
O. de Kersausonas paliko vairalazdę komandos nariui ir su prožektoriumi rankoje pradėjo tyrinėti vandenį. Tačiau naktis buvo tokia tamsi, o jūra tokia nerami, kad jis nieko negalėjo įžiūrėti. Tada piktas ir neramus grįžo prie vairo. Rimtai pagalvojus, pykti tikrai būta dėl ko. Admirolas išvyko ne šiaip sau paplaukioti po jūrą. Jis susilažino, kad apiplauks pasaulį mažiausiai per 64 dienas, 8 valandas, 37 minutes ir 33 sekundes! Olivjė de Kersausonas taikėsi išplėšti Žiulio Verno trofėjų iš Bruno Perono rankų. Ši pergalė reikštų milžinišką šuolį navigatoriaus karjeroje. Be to, jo rėmėjai sukišo daugybę pinigų į "Geronimo" statybą. Tai didžiausias ir tobuliausias trimaranas pasaulyje...
Tą naktį, kai išplaukė iš Bresto uosto, Olivjė de Kersausonas tegalvojo apie rekordą. Dabar, kai jo rankose nesiliovė virpėjęs vairas, jis prisiminė visas nemalonias laivo išdaigas. Jį siutino mintis, kad žygdarbis gali nepavykti. Admirolas nusprendė viską išsiaiškinti iki galo. Jis įsakė vienam savo komandos nariui pakelti trapą ir apžiūrėti vairą. Stipri prožektoriaus šviesa atskleidė tikrą siaubo viziją... Tai buvo toks košmaras, kad jūreivis Didjė nepajuto, kaip atsidūrė prie Olivjė. "Kas ten? Tralas? Taip?" - paklausė Admirolas. "Pats pasižiūrėk", - atsakė Didjė. Jis bijojo, kad jį palaikys pamišėliu, jeigu papasakos, ką matė.
Olivjė de Kersausonas nuėjo pasižiūrėti. "Kažkoks šūdas!" - sušuko jis. Tikriausiai vyras nerado tikslaus žodžio apibūdinti tam, ką pamatė prožektoriaus šviesoje. Jis buvo šokiruotas. Pats Žiulis Vernas būtų apstulbęs išvydęs vieną iš jo kūriniuose egzistuojančių monstrų esant gyvą... Sunku patikėti, tačiau dvi milžiniškos rankos buvo suspaudusios vairą! Tai buvo milžino rankos, nepaprastai didelės, violetinio atspalvio, ir atrodė nepaprastai stiprios. "Kalmaras", - konstatavo nesavu balsu Admirolas.
Taip, tai buvo kalmaras! Milžiniškas maždaug aštuonių dešimties metrų dydžio monstras, išniręs iš jūros gelmių ir pasičiupęs "Geronimo" kaip grobį! Neatrodė, kad jis ketintų atleisti savo gniaužtus. Kaip jo atsikratyti? Nuo vibracijos pradėjo veržtis vanduo ir galėjo kilti rimtas pavojus... "Nuleiskite didžiąją burę!" - sušuko Kersausonas. Jis norėjo sustabdyti laivą, kad monstras jį paleistų. Nors "Geronimo" tebeplaukė kaip plaukęs, Admirolas ir jo vyrai pamatė grimztantį ir tolstantį milžinišką šešėlį. Matyt, kalmaras konstatavo, kad trimaranas - nevirškinamas grobis, ir leidosi toliau į medžioklę...
Vandens monstrų pėdsakais
O. de Kersausono trimaraną užpuolęs milžiniškas kalmaras - ne vienintelė jūrų pabaisa. Įrodyta, kad jūrų gelmėse jų yra daug ir įvairių. Deja, apie jų egzistavimą sužinome tik tada, kai dėl vienokių ar kitokių priežasčių jie iškyla į paviršių.
*
Sent Augustino miestelis vakarinėje Floridos pakrantėje. Mokinukai Herbertas ir Dunhanas mėgsta po pamokų bėgti pažaisti prie vandens. Likus daugiau nei šimtui metrų iki pajūrio, vaikai pajunta baisią smarvę. Ta smarvė kas žingsnis stiprėja.
Herbertas ir Dunhanas nusprendžia, kad tai pūvantis kašalotas ar delfinas. Rankomis užsiėmę nosis jie patraukia pakrante jų ieškoti, tačiau nieko nesuranda. Tada vaikai pasuka į įlankėlę tarp uolų ir... staiga pamato "daiktą". Pamato ir kiek įkabindami galvotrūkčiais pasileidžia atgal. "Gydytojau, greičiau! Pažiūrėkite, kas ten toks pliaže!" - šaukia jie sutikę savo šeimos gydytoją Devitą Vebą. Šis 46 metų amžiaus gydytojas yra ir miesto meras. Vyriškis nieko nelaukdamas nubėga su vaikais iki įlankėlės. Tai, ką jis pamato, atima žadą. Išsilavinęs žmogus, vietinės mokslinės draugijos įkūrėjas, nėra nieko girdėjęs apie tokį gyvūną. Gendantis lavonas yra 6 metrų ilgio ir 5 metrų pločio! Dalis jo įsmigusi į smėlį. Daktaras Devitas Vebas, kelis kartus apėjęs radinį, turi prisipažinti negalįs pasakyti, net kokiai gyvūnų rūšiai priklauso šviesiai rausvos spalvos pabaisa.
Iki pat vidurnakčio Devitas Vebas savo bibliotekoje vartė zoologijos knygas, tačiau mįslingos jūrų būtybės nerado nė pėdsako (priminsime, kad visa tai atsitiko 1896 metais). Daktaras Vebas kreipėsi pagalbos į kitus miesto eruditus. Nė vienas iš jų niekada nebuvo girdėjęs apie tokį keistą gyvūną. Vėliau buvo nusiųstas laiškas su gyvūno aprašymu į garsų mokslinį Amerikos žurnalą.
Mokslininkai nustatė, kad tai aštuonkojis moliuskas. Kitaip sakant, kalmaras. Praslinkus daugiau nei šimtmečiui, vieną 2003-iųjų sausio naktį, iš jūros gelmių išniro kitas milžinas. Jis palaikė Olivjė de Kersausono trimaraną grobiu ir savo galingais čiuptuvais sugriebė vairą... Kiek tokių gigantiškų būtybių yra mūsų vandenynuose? Paslaptis. Nežiūrint mokslo pažangos, mes apie juos žinome ne daugiau nei daktaro Devito Vebo laikais.
Užsilikęs egzempliorius
1938 metų gruodžio 22-ąją į kapitono Hendriko Gūseno tinklus pakliuvo labai keista žuvis. Didelė, riebi, melsvai metalinės spalvos būtybė buvo 1,50 metro ilgio ir 60 kilogramų svorio. Jos uodegą sudarė trys skiltys, o pelekai baigėsi kuoleliais, panašiais į pirštų užuomazgas. Ji buvo sugauta prie pietinės Afrikos pakrantės ir elgėsi labai agresyviai - bandė įkąsti vienam ekipažo nariui.
Naujiena apie keistą laimikį labai greitai pasiekė Rytų Londono muziejų. Mokslininkai iš pirmo žvilgsnio atpažino žuvį, priklausančią coelacanthiformes rūšiai. Rūšiai, kuri, kaip manyta, išnyko prieš dešimtis milijonų metų. Kitaip sakant, žvejybinio tralerio kapitonas H. Gūsenas pagavo vaiduoklį, jūrų fantomą. Žuvį, kuri nebeturėtų egzistuoti!
Mokslininkai sujudo. Buvo nuspręsta surasti daugiau šių gyvių. Afrikos pakrantėse buvo išplatinta tūkstančiai skelbimų su jo nuotrauka ir ieškoma taip, kaip policija ieško dingusiojo be žinios.
1952 metais Komorų salų žvejai vieną rado savo tinkluose. Jie tučtuojau apie tai pranešė savo vyriausybei, o ta informavo Londono muziejų... Iki šių dienų sužvejota daugiau kaip 200 šių gyvių egzempliorių! Tikra fantomų armija, pakilusi iš amžių glūdumos ir išsaugojusi savo išlikimo paslaptis.
Nauji vandenynų milžinai
Įrodyta, kad jūroje yra daugybė monstrų. Mes nieko apie juos nežinome tol, kol jie neišplaukia į paviršių...
1910 metais laivo "Posdam" įgula Šiaurės Atlante pamatė milžinišką 35-40 metrų ilgio gyvatę. Vienas įgulos jūreivis pasakoja, kad plaukdama ji periodiškai tai iškišdavo galvą iš vandens, tai vėl panardindavo.
Liudininkai pasakoja apie kitą į ūdrą panašų jūros gyvūną, tik su žirafos kaklu. Jo ūgis siekia nuo penkių iki dvidešimties metrų. Maža galva baigiasi ragais. Masyvus kūnas turi dvi arba tris kupras.
Kitas monstras gyvena šiaurės jūrose, tačiau nuo XIX amžiaus vidurio žinių apie jį nėra. Jo ūgis siekia 20-30 metrų. Galva pailga, su mažytėmis akimis. Labai ilga, į galą nusmailėjusi uodega. Pilkšvai ruda nugara plika ir, atrodo, nelygi. Pasakojama, kad šis gyvūnas šiek tiek primena ūdrą.
O kaip pavadinti šitą? Daugiakupriu? Jis pastebėtas Naujosios Anglijos pakrantėse ir siekia nuo 18 iki 30 metrų ilgio. Ant jo nugaros yra daugybė kuprų. Kaklas ilgas, dvišaka uodega panaši į banginio uodegą. "Daugiakupris" plaukia nepaprastai greitai.
Kitas monstras yra tropinių vandenų gyventojas. Jo ilgis - nuo 10 iki 30 metrų. Apvali pabaisos galva primena jaučio galvą. Kaklas trumpas, o rudas kūnas išmargintas geltonomis dėmėmis.
1932 metais okeanologų laivas "Dana" Atlante sužvejojo 1,80 metro ilgio... ungurio lervą! Šis gyvūnas užaugęs turėjo siekti apie 15 metrų.
