Giedrė POTELIŪNAITĖ
Kaune, Taikos prospekte, judrioje vietoje šalia "Urmo" bazės, baigiamas statyti originalus verslo centras "1000". Šiame dešimties aukštų pastate įsikurs du bankai, užsienio kapitalo atstovybės, draudimo brokeriai, juristai ir kitų įvairias paslaugas teikiančių įmonių biurai - visi jie išsidėstys 3600 kvadratinių metrų plote. Naujiena Kaune - virtualių konferencijų salė. Dešimto aukšto terasoje, iš kurios atsiveria Kauno miesto panorama, planuojama organizuoti kultūrinius renginius, gal net nuomoti terasą vestuvininkams.
Tačiau šis verslo centras - ne tik šiaip biurų pastatas, bet ir paminklas vertingiausiam prieškario Lietuvos pinigui - 1000 litų kupiūrai. Netaisyklingos formos daugiaaukštis pastatas imituoja ant briaunų pastatytus, šiek tiek banguotus du 1000 litų nominalo banknotus. Taip atkartota dailininko Adomo Galdiko sukurta stambiausią lietuviškų pinigų kupiūra, kuri apyvartoje pasirodė 1926 metais. Šio nominalo pinigas apyvartoje tebuvo 2 metus ir nuo tada daugiau niekada nebuvo grąžintas.
"Šis verslo centras visada turės išliekamąją vertę. Juk keičiasi statymo stiliai, medžiagos, todėl statyti paprasčiausią stiklinį pastatą visiškai netikslinga", - sakė projektą įgyvendinančios bendrovės "Univesa" ryšių su visuomene atstovas Jonas Plenta. - Kai lito Lietuvoje neliks ir jį pakeis euras, šis pastatas bus istorinis".
Sukurti įspūdingo dydžio lietuviško pinigo "stiklinę kupiūrą" prireikė nemažai laiko ir lėšų. Tarp pirmųjų 24 projektų šios idėjos nebuvo, ji atsirado gerokai vėliau ir iškart užkariavo bendrovės vadovų simpatijas. Liko sugalvoti, kaip tą idėją įgyvendinti.
"Skaitėme daug knygų, kol radome olandų architekto Robo Borgmano knygą apie darbą su stiklu ir specialias technologijas, kurios galėjo padėti įgyvendinti mūsų idėją. Taigi 4500 skirtingų verslo centro langų buvo ruošiami Olandijoje - pagal projektą ant stiklo buvo liejamas emalis, kuris aukštoje temperatūroje virto keramika. Visi stiklai buvo patikrinti ir tik tada sudėti. Statybininkai su skirtingais langais daug vargo neturėjo, mat kiekvienas iš jų turėjo specialų kodą, todėl iškart buvo aiški jo vieta. Šiokių tokių kuriozų turėjome, kai reikėjo tiksliai išmatuoti pastato plotą - tai padaryti dėl jo formos buvo gana keblu, tačiau vis dėlto mums pavyko", - šypsojosi J. Plenta.
Pastatas iš lauko bus apšviestas specialiomis keleto spalvų lempomis, kurios tamsiu paros metu išryškins pastato ornamentą. Beje, spausdinant pirmąją nacionalinės valiutos partiją 1991 metais, Lietuvos banko vadovai buvo nusprendę, kad šaliai reikia ir 500, ir 1000 litų nominalo banknotų. Tačiau atspausdinti pinigai buvo nepatenkinamos kokybės, todėl nuspręsta į apyvartą neleisti. Vėliau 500 litų kupiūros buvo atspausdintos iš naujo, 1000 litų banknotai taip ir liko saugykloje.
