Stasys VARNECKAS
- Siūlau, mieli sodiečiai, - pareiškė aną dieną Banaitis, parduotuvėje sutikęs būrelį kaimynų, - pasivaržyti, kuris baisesnę istoriją papasakos. Papildoma dozė adrenalino dar niekam nepakenkė. Kaip tarė Banaitis, taip sodiečiai ir padarė, nes adrenalino reikėjo visiems. Suėjo į bendruomenės trobą, susėdo, o Banaitis pasisiūlė vadovauti. - Kas pradės? - paklausė. - Kas nori būti pirmas? Savanorių, žinoma, neatsirado, todėl pasiaukoti nusprendė pats Banaitis. - Aš, mieli kaimynai, papasakosiu jums seną istoriją, kuri mane iki šiol tebešiurpina.
Smetonos laikais, jūs tai žinote, buvau Pašilių pradinės vedėjas. Daug sodiečių išmokinau rašto, o Smetona algos man mokėjo penkis šimtus litų. Tokia buvo anų laikų taksa. Sakysite, maža? Che, che! Už savo algelę aš galėjau nusipirkti penkis bekonus ir dar pusšimtį žąsų. Bet nė karto nepirkau. Dėkingos mamytės man, būdavo, ir skerdienos pakiša, ir sviestelio patepa... - Nieko baisaus negirdžiu, - įsiterpė barmenė Morta, kuri irgi atskubėjo į šią Vėlinių atrakciją. - Baisumai, Mortyt, prasidėjo keturiasdešimtaisiais. Daug pradinio mokslo intelektualų buvo iškomandiruoti pas baltąsias meškas, o tiems, kurie liko, vietoj penkių šimtinių špygą paliko. - Taukuotą? - mėgino juokauti veterinaras Tadas. - Nepertraukinėk, Tadai! - sudraudė jį Banaitis. - Gali ir pats ją pauostyti, jei labai nori: kokia ana buvo liesa sovietmečiu, tokia ir dabar liko. Tradicija... Banaitis nutilo. Tylėjo ir kiti sodiečiai, matyt, galvodami apie nelabai riebų mūsų pedagogų gyvenimą. - Gyveno kartą trys broliai, - nutraukė tylą veterinaras Tadas. - Du buvo protingi, o trečias pedagogas... Bet aš ne apie tai. Noriu jums paporinti dar baisesnių dalykų. Ar žinote, kad prie Pašilių gojelio danai kiaulių fermą statys? Ši naujiena iš tiesų visus pritrenkė. - Taigi mes paskęsime srutose!- pradėjo rypuoti barmenė Morta. - Užtrokšime! - jai pritarė bobulė Agota. - Amen! - užbaigė veterinaras Tadas. - Leidimai jau išrašyti. Šį kartą sodiečiams buvo dar baisiau. Anskaičių Giedrius jautė, kaip jo gyslomis tvinsta adrenalino banga, kurią dar labiau padidino barmenė Morta: - Pranešu klaikiausią žinią: kitąmet didės alaus akcizas. Šakės... - Smulkmena, Mortele, - sustabdė ją atrakcijos vedėjas. - Mes čia susirinkome ne juokauti, o rimtai pasigąsdinti, adrenalino pasigaminti. Na, kas dar nori kalbėti? Tik negąsdinkit, prašau, velniais, vėlėmis ar alaus akcizais. Nerimta. Jau devintą dešimtį skaičiuojantis vienkiemio ūkininkas Vacys atsiduso ir pranešė: - Girdėjau, katafalkas pabrango... Visi išblyško tarsi kuolu trenkti. Nepakito tik Anskaičių Giedriaus veidas. Jis bene vienintelis apie Anapilį dar negalvojo...
