Daiva NORKIENĖ
Vilniaus 2-osios griežtojo režimo pataisos darbų kolonijos kapelionas Aušvydas Belickas teigia puikiai suvokiantis, kokią reakciją gali sukelti šis interviu, todėl prieš jį duodamas atsargiai įspėjo savo bažnytinę valdžią. Ištisus penkerius metus dvasininkas kaupė medžiagą apie laisvės atėmimo vietoje nuolat pažeidžiamas žmogaus teises, "tyčia sukuriamą" didžiulę psichologinę įtampą ir vis labiau įsišaknijantį narkotikų biznį. A. Belickas, sovietmečio laikų disidentas, metė iššūkį kolonijos administracijai.
Kapelionas su "kontrabandos maišu"
Vilniaus 2-oji griežtojo režimo pataisos darbų kolonija ruošėsi artėjančioms šventėms. Kūčios, Kalėdos, Naujieji Metai. Nuteistojo laimės pojūtis tiesiogiai priklauso nuo iš laisvės teikiamos "šilumos". Jeigu pakaks lėšų, stalą papuoš sočios vaišės, jei ne - teks viltis, jog savu geru pasidalins likimo draugai. Nors kolonija ir ne kurortas, šventės vis tiek lieka šventėmis, ir tam tikra pakilumo dozė prieinama kiekvienam. Ypač linkstantiesiems prie Dievo. Ateis kapelionas, koplyčioje užžiebs žvakutes, atliks apeigas.
Aušvydas Belickas minėtos kolonijos sielovadininku už ačiū dirba daugiau nei penkerius metus. Du kartus per savaitę jis ateina į kolonijos koplyčią laikyti Mišių, susitikti su kaliniais. Tą ketvirtadienį (prieš Kūčias) įprastą valandą jis pravėrė praleidimo punkto duris. Nešėsi maišelį religinių reikmenų: liturginius drabužius, šventus apeiginius taurę, lėkštelę. Kapelionas teigia žinąs, kad savi darbuotojai tikrinami labai retai. Jis pats iškrėstas buvo irgi tik kelis kartus. Tačiau tąkart budėtojai pareiškė, kad į teritoriją dvasininko neįleis, kol neatliks jo asmens kratos. Iš šalies žiūrint, tai - visiškas menkniekis. Tačiau A. Belickas mano kitaip.
- Mane jau anksčiau įspėjo, kad sulauksiu keršto iš kolonijos operatyvininkų (Vidaus tyrimų tarnybos - D. N.). Apeigų reikmenys, kuriuos su savimi nešuosi, yra pašventinti ir, pagal Bažnyčios įstatymus, jų bet kas liesti negali. Daug kartų prašiau, jei jau esu kuo nors įtariamas ir būtina iškrėsti, nueiti su manimi koplyčion ir ten, tai yra deramoje aplinkoje, viską apžiūrėti. O dabar įsivaizduokite grubiai ir nepagarbiai atliekamą kratą: liturginiai drabužiai ir indai vartomi praėjimo punkte, išverčiamos dvasininko kišenės... Sakė, kad "turima operatyvinės informacijos", jog gabenu narkotikų. Nesąmonė - jie iš manęs norėjo tiktai pasityčioti ir pažeminti. Todėl apsisukau ir išėjau...
Iki šio nedidelio incidento likus maždaug pusmečiui, Aušvydas Belickas "Akistatai" davė interviu. "Jeigu Lietuvos Seimą aptvertume tvora, būtų ta pati "zona", - Parlamentą su nuteistųjų įstaiga palygino kapelionas. - Juk ir čia, ir ten vyksta tokios pačios "razborkės" ir įtakos sferų dalijimasis". Dvasininkas, nepabūgęs atvirai kritikuoti šalies valdžios, anuomet užsiminė renkąs medžiagą ir apie žmogaus teisių pažeidimus, kurie vyksta už aukštos kolonijos tvoros. Savo pastabas kapelionas prižadėjo ateityje paskelbti.
- Direktoriaus pavaduotojas Arvydas Ižička, gal kažką nujausdamas, jau seniai su manimi nesisveikindavo, - tikina dvasininkas. - Todėl nesistebiu, kad "operatyvininkai" sugalvojo, kaip man atkeršyti. Nors oficialiai vis dar esu kolonijos kapelionas, daugiau tenai nebeisiu: juk man tyčia gali pakišti narkotikų! Ir pasakyti, jog sugavo slapčia benešantį kaliniams!
Kolonijos nuteistieji tikriausiai nusiminė: nei per šventes, nei vėliau kapelionas kolonijos koplytėlėje taip ir nepasirodė.
Skendi narkotikų liūne
Pastaraisiais metais Lietuvos įkalinimo įstaigose labai pagausėjo narkomanų. Ne išimtis ir Vilniaus 2-oji griežtojo režimo pataisos darbų kolonija. A. Belickas teigia, kad už tai atsakingi ir kolonijos "operatyvininkai" (dabar ši tarnyba vadinama Vidaus tyrimų tarnyba). O šiems vadovauja Arvydas Ižička.
- Pasvarstykite patys: - "Akistatai" aiškino kapelionas, - minėta kolonijos tarnyba išaiškina vieną, antrą kvaišalus vartojantį narkomaną. Nubaudžia, taip parodo, jog "stengiasi" ir "dirba". Tačiau pasiteiraukit, kiek jie sugavo dilerių, tarkime, per praėjusius metus. Pamatysite, kad tik kokį vieną arba nė vieno. Sustabdyti "zonoje" narkotikų plitimą - vieni niekai. Uždara teritorija, kurioje viso labo šeši šimtai nuteistųjų, iš kurių trečdalis, o gal net pusė - "ožiai" (skundikai ir administracijos informatoriai -D. N.). Ar gali būti paprasčiau?! Tačiau dileriai (tiekėjai) nežinomi. Aš jums sakau: už narkotikų paplitimą kolonijoje yra atsakinga operatyvinė tarnyba, kuri "nieko nemato", nes turi iš to naudos.
Kolonijos kapelioną "operatyvininkai" tikrino ne kartą: tai, žiūrėk, koks buvęs nuteistasis pasiūlo įnešti į "zoną" paketą, tai kalinys prašo į laisvę nurodytu adresu nugabenti pinigų. A. Belickas į tokius nelegalius prašymus reaguodavo vienodai: griežtai atsisakydavo. Anksčiau jis kai kuriems skurstantiems nuteistiesiems švenčių proga nupirkęs atnešdavo arbatos, saldainių (o tai daryti yra draudžiama), tačiau pastaraisiais metais teigia to nedarydavęs. Kad ir kokia didelė būdavo pagunda kokiu menkniekiu "sušelpti, pradžiuginti artimą", kolonijos taisyklių laužyti nenorėjo. Tuo tarpu kolonijos administracija, anot kapeliono, lyg niekur nieko kalinius naudodavo kaip pigią darbo jėgą.
Paniekino koplyčią ir apeigas
Pagal dabar galiojančius įstatymus, laisvės atėmimo vietose privaloma nuteistiesiems sudaryti sąlygas melstis bei atlikti apeigas. Todėl viena po kitos remontuojamos ir atidaromos koplyčios, pas nuteistuosius ateina dvasininkai. Tačiau oficialiai dirbantiems kapelionams sutarti su laisvės atėmimo vietų administracijomis gana sunku.
- Su kuo tiktai pasikalbu, visi skundžiasi, kad su kolonijų vadovybe neranda bendros kalbos, - apie kapelionų rūpesčius pasakojo A. Belickas. - Vilniaus kolonijoje jausdavau administracijos nepagarbą koplyčiai, nuteistiesiems būdavo trukdoma ją lankyti. Antai kartą operatyvininkai zakristijoje šalia vandens kriauklės aptiko "slaptą angą" - faneros lakštu užlopytas papuvusias grindis. Kaip tik tuo metu nuteistiesiems giedojo atvykę choristai. Įsivaizduokit, kiek staiga visiems atsirado reikalų, kad net koncerto pabaigos negalėjo palaukti: operatyvininkai tiesiog zujo pirmyn ir atgal, varstė duris. Netrukus išsiaiškino, kad nėra zakristijoje nei požeminių tunelių, nei slaptaviečių, ir pavojus netikras. Kitą kartą vienas nuteistasis į baudos izoliatorių pateko už tai, kad atėjęs prie koplyčios laukė ateinančio manęs. Tąkart pavėlavau. Sužinojęs, kas atsitiko, žmogų bandžiau užtarti, netgi išsiaiškinau su būrio viršininku, kad nelaimėlis tikrai neslampinėjo pašaliais - laukė manęs. Tačiau jį apkaltino pažeidus lokalinę zoną ir uždarė kameron. Šiurpas ima pagalvojus, kad nuteistasis čia neturi jokių šansų įrodyti teisybę, čia visiškai nepaisoma žmogaus teisių, o atvykusios skundų ištirti komisijos "pažeidimų neranda".
Aušvydas Belickas Vilniaus 2-ąją griežtojo režimo pataisos darbų koloniją vertina ne kaip auklėjimo, o kaip represinę įstaigą.
- Čia klesti intrigos, žeminami nuteistieji ir darbuotojai, dirbtinai sukuriama tokia įtampa, tokia baisi psichologinė atmosfera, kad žmonės tiesiog kankinasi, - pataisos įstaigoje klestinčią atmosferą įvertino dvasininkas.
Didele dalimi prie viso to prisidėjęs, pasak kapeliono, pavaduotojas Arvydas Ižička ir Vidaus tyrimų tarnyba.
"Blogas mūsų kapelionas"
- Blogą turime kapelioną, - vos išgirdęs, kas į koloniją atvedė žurnalistus, - išsitarė A. Ižička. Mūsų interviu dieną kolonijos direktoriaus pavaduotojas apsaugos ir priežiūros reikalams A. Ižička laikinai ėjo kolonijos direktoriaus pareigas.
- Kas čia tokio, kad norėjome iškrėsti dvasininko maišą? Su tokiu dideliu ėjo. Kur parašyta, jog kapelionų neturėtume tikrinti? Bet niekas jo neįžeidinėjo. Klausiate, gal per kelerius metus buvo pakliuvęs benešantis narkotikus? Ne, nebuvo. Neneša jis tų narkotikų. Bet vis tiek jisai yra negeras žmogus. Argi gali doras dvasininkas bendrauti tiktai su tais, sukčiais? Kartą pats yra prasitaręs, kad jam labiau patinka kalbėtis su intelektualiais nuteistaisiais. Pas jį nuolatos sėdėdavo, kavą siurbčiodavo ir kalbėdavosi Henrikas Daktaras, keli kiti "aukštesnio lygio" nuteistieji. O juk kolonijoje pakankamai yra ir silpnapročių. Tai man atrodo, kad daugiausia su jais, nuskriaustaisiais, kapelionas turėjo bendrauti.
- Pasakykite, pavaduotojau, ar tarp jūsų ir kapeliono niekada nebuvo jokių asmeniškumų ir nesusipratimų? Girdėjome, kad jūs kažkodėl su juo net nesisveikinote. Esą dėl to, kad dvasininkas pernelyg dažnai gindavo nuteistųjų teises.
- O kur parašyta, kad aš su kapelionu turiu sveikintis kažkaip ypatingai garsiai? Gal neišgirdo... O asmeniškumų tarp mūsų tikrai jokių. Aš pažeisdavau nuteistųjų teises?! Kada? Kieno?
- O gal prisimenate, kiek per praėjusius metus pavyko išaiškinti narkomanų?
- O, daug, bet tikslius duomenis turėsime tik sausio viduryje. Reikia skaičiuoti... Narkotikai kolonijoje plinta sparčiai, neseniai už 100 tūkstančių Vokietijos markių įsigijome specialų aparatą, kuris tiksliai nustato, kiek ir kokio narkotiko yra pavartojęs (arba ne) nuteistasis. Kolonijos mediką dar gali apgauti, tačiau modernaus narkotinių medžiagų analizatoriaus - ne. Dėl to prieš kelias dienas perpykęs nuteistasis (už tai, kad jam nustatė apsvaigimą amfetamino grupės narkotine medžiaga) užpuolė vyriausiąją slaugos administratorę Vitą Subačiūtę. Laimė, šalia buvo tvirti sanitarai, išgelbėjo. Su kvaišalų vartotojais kovojame griežtai - jais perpildytas baudos izoliatorius.
- Malonu girdėti, kad kolonija pakilo į kovą prieš narkomanus. Tačiau narkomanai išsiblaivytų, jeigu kvaišalų niekas netiektų. Tikriausiai nesunkiai prisiminsite ir kiek per praėjusius metus išaiškinote narkotikų dilerių?
- Vieną. Kalėjimo fabrike dirbusį meistrą.
- Ir viskas?
- Tai kad neįmanoma. Narkotikų gali įnešti bet kas - juk nesunku kelis gramus paslėpti tarp pirštų, daiktų arba įmesti per tvorą.
- Net mes, žurnalistai, iš narkomano, kuriam verkiant reikia keliolikos litų dozei, sugebame gauti informaciją apie prekybos taškus. Jums, savo rankose turintiems kur kas daugiau svertų (jėga, slapti informatoriai ir "ožiai", kalinio visiška priklausomybė nuo administracijos malonės), tiekėjus išaiškinti turėtų būti paprasta.
- Taip atrodo. O nuteistieji nesako. Jeigu pasako, anas neprisipažįsta, pričiuptas rašo skundus ir kviečia komisijas. Tai ką turime daryti? Juk tiekėjas - ne narkomanas, ir jį ne taip paprasta "įtikinti".
- O štai kolonijos kapelionas tvirtina, kad operatyvininkams narkoverslas yra naudingas - iš dilerių nubyra pinigų...
- Netiesa. Su narkomanija mes rimtai kovojame. O štai kapelionas pats nešė neleistinus daiktus nuteistiesiems. Sakiau, mūsų kapelionui viskas yra negerai ir negerai.
