Pradėsiu nuo to, kad esu labai nelaiminga. Man patinka ne visi mokyklos mokytojai. Patinka ir ne visi mokiniai. Tie mokiniai, kurie man nepatinka, taip pat nekenčia manęs. Žinoma, tik aš taip manau, bet tai akivaizdu. Patikėkite, būti mokykloje labai nesmagu, kai daug kas su tavimi nebendrauja.
Dabar apie smurtą. Tiesiog baisu, kaip mokykloje smurtaujama. Dažniausiai mušasi, tai yra spardosi, daužosi kumščiais, pešioja plaukus. Kartą mane norėjo nudurti klasiokas. Jis truputėlį trenktas. Laimė, mane išgelbėjo mokytoja, antraip dabar tikrai būčiau po velėna ir neberašyčiau šito rašinėlio. Jeigu per pertrauką išeini į lauką, tai grįši visa purvina ir žalia nuo žolės. Klasiokai mane gaudo, primuša. Kartais pareinu namo kruvina ir apspjaudyta. Tik praeik pro juos - iš karto būsi visa apskrepliuota: ir nugara, ir kelnės, ir net veidas su plaukais.
Klasiokai labai grabinėjasi. Žinoma, ne mane vieną grabinėja, ir kitos kenčia. Yra tokia trenkta, atsiprašant, klasiokė, kuri nusiperka saldainių ir liepia ką nors padaryti, o kiti kaip šuniukai ir klauso, kad tik gautų saldainių. Ji liepia grabinėtis. Kadangi aš dar neturiu krūtų (jos labai mažos), patiriu labai daug patyčių. Bet jie vis vien graibosi už lytinių lūpų ir sėdmenų. Tai yra taip šlykštu ir nešvaru, kad kartą norėjau iššokti per langą, bet viena mergaitė nuo tokios kvailystės mane išgelbėjo. Aš nuėjau pas direktorę ir viską papasakojau, bet ji pasakė, kad dabar visiems yra brendimo laikotarpis. Tačiau manau, kad jie vis tiek neturėtų taip elgtis.
Kartais jaučiuosi ir laiminga, kai draugė mane pavaišina ar padovanoja dovaną. Ji man dovanoja pirktines dovanas, brangias ir kiekviena proga. Kadangi aš pinigų neturiu, tai jai dovanoju savo rankų darbo dovanas.
Lina (mokykla redakcijai žinoma)
