Irena ZUBRICKIENĖ
Marijampolės griežtojo režimo pataisos darbų kolonijoje bausmę atliekantys nuteistieji, ankstyvą rytą pakilę ir susiruošę pradėti darbą valgykloje, pastebėjo atidarytą pagalbinės patalpos, kuri anksčiau buvo skirta būrio viršininko reikmėms, langą. Dirstelėję pro jį vyrai pamatė pasikorusį likimo draugą Rolandą Kaminską (36 m.).
Penkis kartus teistas Rolandas, kilęs iš Vilkaviškio rajone gyvenančios gausios šeimos, kalėti Marijampolės kolonijoje pradėjo ne taip seniai. Vyras buvo nuteistas aštuonerių metų laisvės atėmimo bausme už pasikėsinimą išžaginti. Į laisvę jis turėjo išeiti 2009 metais.
Kolonijos darbuotojų teigimu, R. Kaminskas beveik neišsiskyrė iš kitų kalinių - kartais būdavo labai linksmas, kartais tylesnis. Kartu kalinčių vyrų teigimu, Rolandas jiems ne kartą buvo užsiminęs, kad "reikia kažką daryti" - esą viskas jau labai įgrisę. Tačiau nelaimės išvakarėse vyras buvo gana gerai nusiteikęs.
Pastaruoju metu R. Kaminskas daugiausia bendraudavo tik su viena savo seserų. Vyriškis draugams buvo užsiminęs, kad "aptrūkę" ryšiai su tėvais, kai kuriems buvo sakęs, kad "kartą užtaisys jiems puotą", bet tuomet tai atrodė tik kaip nereikšminga replika.
R. Kaminsko žiaurus pasirinkimas - tai antroji savižudybė Marijampolės kolonijoje šiemet. Paskutinę liepos dieną "zonoje" esančios koplytėlės tualete buvo aptiktas pasikoręs nuteistasis Eugenijus Balčiūnas (27 m.), kilęs iš Šiaulių rajono. Kolonijos saviveiklininkų gretose buvęs vyras, už grotų Marijampolėje praleidęs apie metus, anksčiau bandė išeiti iš gyvenimo du kartus, tačiau iki lemtingojo trečiojo karto prižiūrėtojams vis pavykdavo jį ištraukti iš kilpos.
