Visi ruošias didžiai šventei,
"Šeimos klubui" reikia tartis,
Kur galėtų nusigvelbti
Kalakutą, žąsį, antį...
O šeimos "galva gera",
Išeitį ras visada.
Savo didelei šeimynai
"Dovanėlę" neeilinę
Jis paruoš per vieną naktį.
Jos turės tikrai užtekti
Kiekvienam po gabalėlį -
Net mažiausiam kūdikėliui.
(Tas tik vieną dantį turi
Ir košelę čepsi purią).
O kudlotam Brisiui liks
Kaulai, žarnos ir širdis.
Česnakiukais ir pipirais
"Dovanėlę" tą aptrynus
Jau dabar nutįso seilės...
Žmona glosto vyrą meiliai:
- Eik, brangusis, ir parnešk,
Aš pabūsiu be tavęs.
Jei reikės, aš prisidėsiu -
"Dovanėlę" panešėsiu.
Mat žmona seniai žinojo,
Kokia "dovana" vilioja...
(Jos vyrelis prie "butelkos"
Daug antelių jau patvarkęs...
Kauliukus vaikai pauostę,
Bėgę mamai pasiguosti,
Kad tėvelis vištą ėdė,
Nepalikęs jiems. Begėdis!)
Kai vaikai jau saldžiai knarkė,
Nutarė abudu taikiai
Eiti papėsčiuot prie upės,
Kur šimtai antelių tupi.
Ir ne tik! Gulbelės baltos
Pliuško vandenėlį šaltą.
Viskas vyko pagal planą,
Daug greičiau nei abu manė.
Sprandus netgi dviem nusuko -
Gulbinėliui ir gulbiukei!
Šis kalėdinis "šedevras"
Nesudrebino jų nervų!
Džiūgavo: "Bus užkandos,
Kai Senelis kalėdos!.."
Apšnerkštais kampais lindynė
Kvepia ne dešrom naminėm,
Net pilstuko šlykštus kvapas
Malonesnis dabar tapo...
O ant kranto skausmo pėdos
Dvidešimto amžiaus gėdą
Išdavė visai netyčia,
Nes Kalėdų Senis šičia,
Lesindamas gulbių pulką,
Plunksnas matė... Ir apstulbo!..
Neilgai kaltų ieškojo,
Nes kai dovanas nešiojo
Pas šeimyną neeilinę,
Šalia butelio "dirbtinės"
Apčiulptų kaulelių rado.
Radęs, antrąkart apstulbęs,
Davė "premiją" didžiausią...
Kokią? Jūs Senelio klauskit!
Ši kalėdinė "žąselė"
Nerimą šeimynai kelia...
Bet vaikai juk nekalti,
Kad tėvai jos neverti.
Kiek dar bus gražiausių švenčių!
O gulbelių, mažų ančių,
Visas pulkas plūduriuoja...
Jei ką "premija" vilioja,
Nedvejokite, atvykit -
Jus Senelis pasitiks čia!..
Irena Vaičiulytė - Bradaitienė
