Mantas LIDEIKIS
Netikri pinigai nuo neatmenamų laikų visuomet rasdavo nišą greta tikrųjų savo brolių. Tokių pinigų gamintojai ir platintojai buvo persekiojami ir griežtai baudžiami. Vis dėlto netikri pinigai kaip buvo, taip ir tebegaminami. Skirtumas tik tas, kad itin ištobulėjo netikrų pinigų gamintojų sumanumas ir tą daryti leidžiančios technologijos. Kai kurios kupiūros suklastojamos taip meistriškai, jog neretai jas atskirti sugeba tik patyrę specialistai arba itin jautri identifikacinė technika. Betgi yra ir tokių klastotojų, kurie banknoto kopiją atsispausdina paprasčiausiu spausdintuvu.
Netikri pinigai - kasdienybė
Kauno Vyriausiojo policijos komisariato Ekonominių tyrimų skyriaus pareigūnai neseniai yra demaskavę grupę pinigų klastotojų. Šie žmonės buvo įsikūrę ir veikė Jonavoje, Kaune bei kituose šalies miestuose. Susekus galimus įtariamuosius, Jonavos miesto Kosmonautų gatvės viename iš daugiabučių atlikus kratas buvo aptikta 214 netikrų 100 litų nominalo banknotų. Šiuos pinigus atskirti nuo tikrų pajėgė tik ekspertai. Taip pat paaiškėjo, jog dar ne vienas šimtas tokių šimtinių jau buvo iškeista ir už tai nusikaltėliai susižėrė ne vieną tūkstantį tikrų litukų. Beje, šie pinigai sėkmingai platinti net ir specialią pinigų tikrinimo įrangą turinčiose parduotuvėse ir nesukėlė įtarimų. Įtarimai, kad tai netikri banknotai, kilo tik tuomet, kai jie buvo dar sykį tikrinami kupiūras atiduodant į banką.
Tačiau tai prekybininkų ir nusikaltėlių reikalai. Vieni tuos pinigus stengiasi įkišti sąmoningai, kiti to tarpu - žūtbūt neapsigauti. Tačiau kartais nutinka ir taip, jog kupiūrą padavęs pardavėjui žmogus ne tik sužino, jog turimas pinigas yra netikras, bet dargi tampa ir įtariamuoju netikrų pinigų platinimu. Bandęs atsiskaityti įtartina kupiūra asmuo būna sulaikomas ir apklausiamas policijos.
Kaltas tas, kuris turi kupiūrą
Kaunietis Justinas Kavaliauskas (31 m.) tą yra patyręs savo kailiu prieš kelis mėnesius. Kartą jis užėjo apsipirkti į brangesniais drabužiais prekiaujančią parduotuvę, kur išsirinkęs prekes ketino atsiskaityti grynais. Tačiau užuot atidavusi prekes ir pinigus pasidėjusi į kasos aparatą, kasininkė vieną iš banknotų atidėjo į šalį ir iškvietė apsaugininką.
Kai šis prisistatė, Justinui buvo paaiškinta, jog jis mėgino atsiskaityti viena netikra 100 litų vertės kupiūra. Anot vyriškio, jį tą kartą ištiko šokas. Apsaugos darbuotojas nuo jo nesitraukė tol, kol atvyko pareigūnai. Įtartinas pinigas buvo paimtas į maišelį, o pats Justinas nugabentas apklausai į komisariatą.
Vyriškis tvirtina nė kiek nesijaudinęs dėl savo padėties, mat jis tvirtai žinojo, jog nėra pinigų padirbinėtojas, ir tikėjo, jog pareigūnai tą vienaip ar kitaip išsiaiškins. Tačiau jam teko sugaišti ne vieną valandą, kol buvo apklausiamas, pasakojo, kaip ir iš kur galėjo gauti tuos pinigus. Tuo tarpu Justinas ir šiandien gūžčioja pečiais ir tvirtina neturįs jokio supratimo, kaip tarp jo kitų pinigų atsidūrė netikras banknotas. Gali būti, jog gavo jį, kai pardavė savo automobilį, o gal kompiuterį. Justinas dabar nebeatsimena ir nebegali atsekti, mat kaip tik ruošėsi išvykti gyventi į užsienį ir todėl išpardavinėjo nereikalingus daiktus, už kuriuos pirkėjai atsiskaitydavo į rankas. Vienu iš tokių momentų jis, matyt, ir bus gavęs tą netikrą banknotą. Po to įvykio žmogus nunešė visus kitus turėtus pinigus į banką, kad patikrintų, tačiau daugiau įtartinų banknotų nebuvo aptikta.
Nuo to laiko vyriškis itin atidžiai apžiūri visus iš pašalinių asmenų gaunamus pinigus, nors abejoja, ar pats savarankiškai sugebėtų atskirti meistriškai padirbtą banknotą.
Svarbiausia nebūti žioplam
Kauno stoties turguje mobiliųjų telefonų priedais prekiaujantis Tomas Gaižauskas (26 m.) tvirtino, jog su padirbtomis kupiūromis jam yra tekę susidurti, tačiau visgi jų auka netapo. Anot vyriškio, jam net visai neseniai bandyta įkišti 20 litų kupiūra, bet taip nevykusiai padirbta, kad iš karto neliko abejonių, jog tai yra netikras pinigas.
Anot Tomo, tai buvo greičiausiai ant popieriaus spausdintuvu išleista banknoto kopija. Vyriškis, norėjęs atsiskaityti tuo pinigu, ketino iš Tomo pirkti 5 litų vertės juostelę mobiliajam telefonui ant kaklo kabinti. Įbrukęs netikrą pinigą, jis tikėjosi gauti grąžos jau tikrais pinigais. Pirkėjas buvo įtartinas ir dėl savo išvaizdos, labai jau priminusios išgerti mėgstantį pilietį.
Gali būti, jog tuo naudojosi kokie gudrūs moksleiviai, sumanę taip prasimanyti pinigų ir tam pasamdę vietos girtuoklėlį. Tomas tvirtino tą kartą supykęs, bet atidavęs tuos pinigus atgal ir pavijęs pirkėją šalin. Kiti prekeiviai siūlė arba apkulti tą žmogelį, arba policiją kviesti, bet Tomas tik numojo ranka. Kam jam tas vargas - paskui tampykis po apklausas, teismus. Čia svarbu pačiam nepakliūti.
Tačiau paklaustas, ar sugebėtų atskirti kokybiškiau padirbtą pinigą, žmogus abejodamas gūžtelėjo pečiais - sunku pasakyti. Anot jo, kai atsiskaitoma stambesniais banknotais ir kyla įtarimų, tada reikia paprašyti tą pinigą pakeisti, arba jo iš viso neimti. Šiaip vyriškis tvirtino žinąs, kaip reikia patikrinti, kad bent jau preliminariai įsitikintum, ar pinigas yra tikras - tai ir tam tikri iškilumai banknoto popieriuje, ir hologramų spalvos, ir serijos numeris. Mat jei atsiskaitoma keliais padirbtais banknotais, gali būti, jog sutaps visų kupiūrų serijų numeriai.
O šiaip Tomo kredo paprastas: "Nebūk žioplas, ir niekas tavęs neapmaus".
Bausmės - gana griežtos
Mūsų šalies Baudžiamasis kodeksas pinigų klastotojams bei platintojams nėra švelnus it motina. Už tokius darbelius galima susilaukti laisvės apribojimo, arešto ar laisvės atėmimo iki 2 metų. O jeigu teisėsaugininkams dar pavyks įrodyti, kad pas sulaikytąjį aptiktas didelis kiekis suklastotų pinigų - nelaisve pakvimpa nuo 3 iki 10 metų. Už priemonių, skirtų netikrų pinigų gamybai arba tikrų pinigų ir kitų vertybinių popierių klastojimui, laikymą galima susilaukti laisvės atėmimo bausmės iki 4 metų.
Tačiau ėmė žmogus ir apsižioplino. Na, įkišo jam kažkas netikrą banknotą. Ką gi daryti? Juk nebėgsi kiekvieną kartą tikrinti į banką gautos kupiūros.
Anot pareigūnų, viskas priklauso nuo situacijos. Kiekvienas atvejis, kai būna sulaikomas įtariamasis netikrų pinigų platinimu, kruopščiai tiriamas. Esant reikalui žmogus gali net 2 paroms atsidurti areštinėje...
Žinoma, paaiškėjus, jog jis tikrai tapo aplinkybių auka, jokios pretenzijos gali ir nebūti pareikštos. Tačiau visgi pareigūnai pataria, jog reikia būti atidiems, kruopščiai patikrinti gautas stambias kupiūras.
Mat patirtis rodo, jog smulkūs - 10, 20 litų nominalo - banknotai būna suklastojami labai nekokybiškai. Dažniausiai tai ant paprasto popieriaus paprastu spausdintuvu atspausdintos banknotų kopijos. Čia skirtumo nepastebėti beveik neįmanoma. Sudėtingiau su labiau kokybiškai padirbtais stambesnio nominalo banknotais, eurais. Jų netikrumą geriausiai atspindi specialūs prietaisai. Gaunant didesnę sumą pinigų, visuomet pravartu nuvykti iki tokios vietos, kur pinigus būtų galima patikrinti. Kraštutiniu atveju reikia atidžiai apžiūrėti banknotus - juose turi būti visi tikriems pinigams būdingi požymiai - holograminės banknoto apsaugos juostelės, vandens ženklai, specialūs iškilumai, skirti čiuopti akliesiems, atitinkamas popierius.
Tačiau visgi jeigu nutiko taip, kad į rankas pateko netikras banknotas, nereikia jo stengtis "permesti" kitam - geriau tą sumą nurašyti į nuostolius. O dar geriau apie netikro banknoto įgijimo faktą pranešti policijai. Suprantama, nuostolių dėl to niekas nekompensuos, betgi geriau jau taip, negu ateityje turėti teistumą dėl netikrų pinigų realizavimo.
