Mantas LIDEIKIS
Pakruojo rajono Guostagalio kaimo gyventojai vis dar nesiliauja šnekėję, kaip pavyko susidoroti su čia plėšikauti pamėginusiais piemengaliais. Žmonės neatsidžiaugia, kad plėšikėliams baimės įvarė ir vieną jų be didesnio vargo suraitė ne drūtas jaunas vyras, o aštuntąją dešimtį jau pradėjęs guostagalietis.
Įsilaužti mėgino naktį
Viskas prasidėjo jau gerokai įnaktėjus. Guostagalietė Aleksandra Morkūnienė (85 m.) jau buvo numigusi kelias valandas ir anksti pakilusi iš guolio. Buvo apie pusę keturių nakties. Staiga moteris išgirdo, kaip kažkas krebžda ir dzingsi jos namuose, priemenėlės pusėje. Gan erdviame mūrinuke gyvenanti močiutė sukluso ir kaip tik tą akimirką namuką sudrebino bildesys - neliko abejonių, kad kažkas įšoko ar įgriuvo pro priemenėlės langą vidun.
Tada vieniša moteris jau ne juokais išsigando: juk geras žmogus, ir nakčia atklydęs prie namelio, pirmiausia pasibelstų. Neliko jokių abejonių: name- plėšikai.
Anot įvykį vis dar ne be baimės prisimenančios guostagalietės, tą akimirką ji išgyveno dar nepatirtą siaubą. Šiame kaime Aleksandra nugyveno visą savo amžių, daugybę metų dirbo mokytoja, niekas ir niekuomet nebuvo kėsinęsis į jos namus. Apimta panikos ji prisiminė, jog po pagalve laiko mobilųjį telefoną, tad pirmiausia čiupo jį ir puolė skambinti policijai. Tačiau skubėdama vis suklysdavo numerį... Tada šveitė šalin aparatą, šoko prie langų ir ėmė šauktis kaimynus prašydama gelbėti nuo plėšikų. Aplinkinėse trobose buvo tylu...
O priemenėje, už durų, tebebuvo girdėti bildesys ir krebždesys. Sunkiai bepaeinanti moteris pro langą iššokti ir pasprukti nebūtų sugebėjusi.Tada ji prisiminė, kad namuose dar yra ir paprastas, stacionarus, telefono aparatas. Pripuolusi prie jo, paskambino Pakruojyje gyvenančiam broliui Vladislovui Laurikaičiui ir artimiausiems kaimynams. Pastarieji pirmieji suskubo į nelaimę patekusiai moteriškei.
Nepabūgo susigrumti
Nenorintis, kad jo pavardė būtų skelbiama, guostagalietis visgi nelinkęs atsitverti tyla. Žygdarbiu savo poelgio jis nelaiko ir tikina, jog bent jau tą minutę nė negalvojęs, kad jam gali grėsti mirtinas pavojus.
Vos tik sulaukęs A.Morkūnienės pagalbos šauksmo, vyriškis šoko iš lovos ir, skubiai apsirengęs, puolė laukan. Paskui jį suskubo ir susirūpinusi žmona. Šių neabejingų kaimynų namai yra vos už kelių dešimčių metrų nuo tą vakarą į nelaimę patekusios Aleksandros. Žibintuvėliu nešinas vyriškis, išbėgęs į lauką, pirmiausia atkreipė dėmesį į gatvelėje tiesiai priešais užpultosios namą stovintį lengvąjį automobilį, kuris buvo įjungtais žibintais. Vairuotojas jais spigino tiesiai į A. Morkūnienės langus.
Į pagalbą išbėgęs vyras pašvietė tiesiai į automobilį, norėdamas įsidėmėti jo numerius. Kaip tik tą akimirką mašinos vairuotojas užvedė variklį ir tokiu greičiu pasileido kaimelio gatvele, kad tik vėjas sušvilpė.
Gan pranašingai taręs sau, jog šitie tikrai toli nenuvažiuos, gelbėtojas pasileido link A. Morkūnienės verandos. Ties čia jį pasivijo ir žmona. Nubėgę abu išgirdo, kad viduje kažkas gargaliuoja. Pakraupę žmonės pamanė, jog tai galbūt jau miršta nusikaltėlio sužalota šeimininkė.
Tačiau šūktelėjus Aleksandra atsiliepė ir pasakė, jog "tas kažkas" - vis dar priemenėje. Priemenės durys buvo užrakintos iš vidaus. Tuomet kaimynas, gavęs iš A. Morkūnienės raktą, vėl išgirdo krebždesį, ir šūktelėjo: "Atidaryk! Policija!". Drauge su juo buvusi žmona dar pridėjo, kad jei šis nepaklus, jie šaus.
Nežinia, ar padėjo būtent tai, ar kažkas kitas, bet priemenės durų raktas pasisuko ir jos prasivėrė. Senyvas gelbėtojas skubiai atplėšė duris, čiupo prie jų buvusį jaunuolį, ištraukė į lauką ir pargriovė ant žemės. Beveik tuoj pat lauk išbėgo ir užpulto namo šeimininkė. Ji netrukus atnešė virvių, skirtų skalbiniams, ir surišo nekviestam svečiui rankas. O tas, matyt, kaip tik atkutęs ir susigaudęs, kad čia ne policininkai, o tik keli pensininkai, ėmė pasiutusiai muistytis ir keiktis, spardytis. Todėl žmonės buvo priversti surišti dar ir kojas. Įsibrovėlis neužsičiaupdamas keikė jį įveikusius žmones, žadėjo visus papjauti ir grasino kitais negerais dalykais. Neapsikentusi jo riksmo A. Morkūnienė atsinešė po ranka pasitaikiusį chalatą ir apsuko juo rėksniui galvą.
Po kelių minučių atvyko ir į pareigūnai. Virves ant nusikaltėlio rankų jie pakeitė antrankiais.
Ir plėšikas, ir vagis?
Beje, policininkai atvyko ne vieni - jie atsivežė ir likusius šios istorijos dalyvius. Mat netrukus paaiškėjo, jog, kaip įtariama, plėšiko bendrininkų vairuotas automobilis "Mazda 323" kelyje link Pasvalio rajono Grūžių kaimo nulėkė nuo kelio ir nukirto elektros stulpą. Atrodė, jog vaikinus kas būtų vyte vijęs - taip lėkę jie duobėtu keliu. Automobilyje buvusiems vaikinams Teisučiui K. (21 m.) ir Petrui M. (23 m.) prireikė medikų pagalbos. Taigi tie patys medikai, į Guostagalį atvykę gelbėti avarijon patekusiųjų, netrukus suteikė pagalbą ir silpnai pasijutusiai A. Morkūnienei. Drauge su medikais prie močiutės namų buvo atvežti ir abu nukentėjusieji avarijoje. Jie neslėpė pažįstantys A. Morkūnienės namuose sučiuptą, kaip neturkus paaiškėjo Pasvalio rajono gyventoją Deividą Miškinį (21 m.).
Nuo alkoholio apspangę, nesutrikę vaikinai gyventųjų akyse juokavo ir kalbėjo apie tai, kaip maždaug prieš trejetą savaičių buvo apiplėštas tos pačios A.Morkūnienės ir jos kaimyno sandėliukas. Tuomet iš ten dingo daug vertingų daiktų - kartu ir A. Morkūnienės turėtas benzopjūklas bei uogienės atsargos. Gali būti, kad jaunuoliai žinojo, jog vagis - irgi D. Miškinis.
Įkliuvusi gauja - neblogai apylinkėje žinomi chuliganai. D. Miškinis netrukus turėtų būti teisiamas ir dėl kitų nusikaltimų. Dabar jis vienintelis sulaikytas - Pakruojo prokurorai jam pateikė įtarimus dėl mėginimo apiplėšti.
Kaimiečiai guodėsi, jog per nieko neveikiantį, niekur nedirbantį jaunimą daugelis negali ramiai miegoti ir saugiai jaustis. Ypač visokiausių negerų dalykų, dažniausiai - muštynių , ėia būna po kaimo kultūros namuose vykstančių šokių.
Tokio atvejo, kad kažkas būtų mėginęs įsibrauti į svetimus namus, Guostagalio žmonės iki šiol neatmena. Daugelis pritaria neabejingų kaimynų poelgiui, bet kartu ir nerimauja, plėšikėliai nesumanytų drąsiems žmonėms kerštauti.
