Stasys VARNECKAS
- Važiuok, tėvai, į rajoną. Reikalų tiek, kad per dieną neapeisi. Taip pasakė senoji Marmokienė ir išleido savo Julijoną į miestą. Mieste reikalų iš tiesų susidėjo krūva, ir Julijonas nusprendė pradėti nuo svarbiausio. Dešimtą valandą jis jau kiurksojo savivaldybėje, prie kaimiškų reikalų inspektorės durų. Tačiau durys tebebuvo užrakintos. Julijonas pasibeldė, pasiklausė, bet viduje niekas net nesukrebždėjo. - Tamsta be reikalo čia trinies,- pasakė koridorium kaukšinti graži ponia.- Inspektorė išvykusi. - Ar labai toli?- mandagiai paprašė Julijonas, o ponia atsakė: - Į Maroką. Patyrimo pasisemti. Patyrimo tai patyrimo. Maroke, Julijonas girdėjo, jau ne vienas valdininkas sėmėsi. Pasisems ir jo inspektorė, o sugrįžusi visas problemas kaip riešutus gvildens. Palauks Julijonas, ne pirmas kartas. Taip nusprendęs, sodietis leidosi kitų reikalų tvarkyti. Užsuko į ūkiškų prekių parduotuvę - verkiant reikia naujų pavalkų kumelei. Senieji taip susinešiojo, kad jau visai nebelaiko. O rymoriaus kaime nėra. Buvo anksčiau, bet, kai pasimirė, tai ir nebeliko. Parduotuvė didžiulė, prekių daug. Julijonui net akys apraibo nuo tos gausybės. O kur pavalkai? Čia pat ir paslaugus pardavėjas. - Pavalkai? Ne, neturime. Visko turime, o pavalkų - ne. Kiniečiai pavalkų dar negamina. Bet jie pradės gaminti, jei tik žinią duosime. Visą Europą pakinkys. Teks lukterėti, kol tie kiniečiai Europą kinkys, nusprendė Julijonas ir toliau dairėsi po lentynas. - Ale pas jus tik pavalkų ir bestinga... - Tikrai taip,- patvirtino pardavėjas.- Pas mus yra visko. Išskyrus tai, ko reikia. ...Bandė Julijonas tvarkyti ir kitus reikalus, bet ir kiti reikalai nesitvarkė. Tai per anksti, tai šaukštai popiet, tai kokio pažymėjimo stinga. Nusiplūkė per dieną. Vakarop kėblina Julijonas gatve. Tik staiga jo dėmesį patraukė didelis, šviesus langas, virš kurio švietė dar šviesesnis užrašas - PEGASAS. Stovi Julijonas ir sprendžia, ką tas užrašas galėtų reikšti. Et, pasiryžo, užeisiu ir pasiklausiu. Už pasiteiravimą dar niekas per galvą nešėrė. Vos pravėrė Julijonas duris , išgirdo lengvą muziką, išvydo stirtą knygų,. Ir visos tokios gražios, įvairiausio storumo bei spalvų. O prie tos stirtos stovi jauna pardavėja ir meiliai šypsosi. - Labas vakaras. Prašyčiau rinktis... - Tai kad man... Tai kad aš...- pradėjo lementi Julijonas. - Aš tik norėjau sužinoti... - Mes jums - visą informaciją. Be to, tamstai priklauso dvidešimt penkių procentų nuolaida, nes tamsta esate pirmas mūsų klientas. Šiais metais, žinoma. Pernai, prieš pat Naujuosius, buvo keli... Jaunutė pardavėja šypsojosi ir taip gailiai žvelgė, kad Julijonui širdį suspaudė ir jis pasakė: - Tai jau suvyniokite ar ką... ...Namo Julijonas parsirado jau sutemus. Pati kuitėsi po virtuvę. - Na, kaip sekėsi? Ar daug reikalų apėjai? Pateikė Julijonas savo žmonelei visą ataskaitą - nieko gero. - Negi taip ir nieko? - Na, ne visai nieko. Nupirkau... Ir išvyniojo Julijonas knygą. Didelę, gražią. Vos Marmokienė ją pamatė - sužagsėjo. Vieną kartą, kitą. Paskui pasiekė kibirą, gurkštelėjo šalto vandens. - Knygą? Dievulėli! O ką mes su ja veiksime?
??
??
??
??
