Remigijus RAINIO ir Dariaus URBIKO fotoreportažas
Praėjusiame "Akistatos" numeryje rašėme apie išprotėjusių žmonių sušaudytus kaimynus ar bendradarbius. Prieš 9 metus tokia tragedija įvyko ir Širvintų rajono Draučių kaime. Čia ūkininkas 2 legaliai laikomais šautuvais nušovė 8 kaimynus, o dar 2 sužeidė. Mūsų korespondentai neseniai apsilankė šiame kaime.
Širvintų rajono Jauniūnų seniūnijos dokumentuose užfiksuota, jog Draučių kaime tėra tik 8 gyventojai ir visi jie - vienos šeimos nariai. Iššaudyto kaimo ir jo apylinkių žemės parduotos ar grąžintos gerokam būreliui iš kitur savo turėtus žemės plotus persikėlusių piliečių. Laisvos žemės Draučiuose atsirado, kai nesiryždami čia nuolatinai apsigyventi žuvusiųjų giminės pasiėmė pinigines kompensacijas. Tačiau daugelis naujųjų šeimininkų dar nesusitvarkė žemės nuosavybės dokumentų ir todėl savo valdose pasirodo itin retai. Tad ilgą laiką kaime gyveno tik prieš porą metų mirusi tragedijos kaltininko senutė motina, kurią nuolat lankė bei ūkyje tvarkytis padėjo Vilniuje gyvenantis sūnus Stanislavas Zavistinovičius su žmona Liudmila.
Prieš 3 metus kraštinę kaimo trobą ir keliolika hektarų žemės įsigijo Jurijus Denisas. Jis čia pradėjo ūkininkauti drauge su sugyventine ir 6 vaikais. Nors kaime gyvena tik jaunėlis sūnus ir sugyventinės dukra, tačiau sostinėje darbus turintys vyresnėliai kur buvę, kur nebuvę, vis skuba į pagalbą Jurijui. Ypač stengiasi 25 metų Ruslanas, kuris neslepia, kad tikisi ateityje pats tapti šio ūkio šeimininku ir leisti tėvui atsikvėpti.
Pats Jurijus su korespondentu bendrauti griežtai atsisakė, nes, kaip pats teigė, anksčiau čia lankęsi žiniasklaidininkai vėliau iškreipė jo žodžius ir pripaistė nebūtų dalykų. Šeimininkas tik numykė, kad kai prieš kurį laiką naktį sudegė netoliese stovėjęs vieno iš ankstenėje tragedijoje nukentėjusio buvusio kaimo gyventojo namas, tai jo savininkas viešai užsiminė apie tai, jog neva "rusai okupuoja Draučius" ir net metė netiesioginius kaltinimus padegimu. O Jurijus su sūnumi Ruslanu bene vieninteliai rūpinosi ne jų žemėje esančio žuvusiųjų kaimo gyventojų atminimo memorialu - nušienaudavo žolę, surinkdavo šiukšles. Tačiau sklypas, kuriame stovi drožtinės medinės skulptūros, buvo privatizuotas ir dabar ūkininkas nebedrįsta tvarkyti vis rečiau prašalaičių lankomo memorialo aplinką, nors naujasis savininkas iki šiol taip ir nepasirodė.
Tuoj po tragedijos valdžia žadėjo į Draučius nutiesti asfaltuotą kelią, tačiau savo pažadų nevykdė. Vieškelio Paspėriai - Draučiai remontas numatytas tik Širvintų rajono perspektyviniame kelių remonto ir priežiūros plane 2010 metais.
Vis dėlto ūkio šeiminkas pamažėle atlyžo, tačiau "Akistatos" korespondentų lankymosi dieną jis skubėjo į pagalbą pasamdytam kombainininkui, kuris kirto jo užaugintus kviečius, tad laiko surado tik trumputėliam pokalbiui. Prabėgomis J. Denisas pripažino, jog šiemetinis javų derlius tikrai prastas, o ir tą gerokai nuniokojo šernai, kurių šiose apylinkėse neįtikėtinai gausu. Tiesa, visus reikalaujamus popierius ir popierėlius surinkęs, Jurijus iš seniūnijos gavo dalinę kompensaciją už šernų anksčiau padarytus nuostolius, tačiau išmokos reikėjo laukti 3 metus, tad gauta suma per šį laikotarpį gerokai nuvertėjo. Jo sūnus Ruslanas papasakojo, kad gintis nuo šernų nepadeda nei laukų tvėrimas tvoromis, nei "elektrinis piemuo". Vaikinas tikina, jog pats ne kartą matė, kaip didžiulis laukinių kiaulių būrys pralaužia tvoroje skylę, pro kurią jų gentainiai įsibrauna ir niokoja viską, kas tenai auga: javus, runkelius ar bulves, o šernų "smogikai" traukia laužti naujos užtvaros.
Nuo šernų kenčia ne tik draučiškių pasėliai. Keliolikos kilometrų spindulių įsikūrę ūkininkai tikina, jog "šernų veisykla" apylinkės miškuose atsirado dar tais laikais, kai vadovavo "vienintelė ir neklystanti partija", o į čionykštę medžioklę atvažiuodavo pats Antanas Sniečkus. Dabar šiuose plotuose šeimininkauja sostinės "Tauro" medžiotojų klubas, tarp kurio narių - ir kai kurie dabartinio Seimo nariai, ir buvusio įtakingojo premjero žentas, tad nenuostabu, kad į ūkininkų skundus, jog šernų populiacija vietiniuose miškuose visas leistinas normas viršija ne kelis, o, ko gero, dešimtis kartų, žiūrima pro pirštus. Anot nepatenkintųjų, būrelio medžiotojai miškuose įrengė kone 20 šėryklų, pašarus šernams į jas nuolat pila specialiai pasamdytas žmogus, tačiau keturkojai knysliai mieliau renkasi ūkininkų laukuose augančią "šviežieną".
Didesnę savaitės dalį Draučiuose praleidžiantis Stanislavas Zavistinovičius taip pat prasitarė, kad šernai šiemet suėdė jo kviečius 3 hektarų plote. Vyrui pritarė ir žmona Liudmila, patvirtinusi, jog deglieji surinko visus krituolius obuolius sode ir surijo nemažą dalį darže augintų daržovių. Nors Stanislavas pats yra medžiotojas, o be kone 15 ha žemės Draučiuose turi dar ir hektarą miško, tačiau į šiuose miškuose šeiminkaujantį medžiotojų klubą nekviečiamas. Vyriškis mano, kad jam trukdo kone prieš dešimtmetį įvykusi su brolio vardu siejama tragedija. Nors, atrodytų, dauguma supranta, jog tuomet kaimynus iššaudęs vyras sirgo sunkia psichikos liga, kuri nebuvo paveldėta, o atsirado kaip sunkios autoavarijos pasekmė ir Stanislavas su visu tuo neturi nieko bendra. Šiaip ar taip, S. Zavistinovičius medžioti važiuoja pas savo bičiulius į Ignalinos rajoną, kaskart į vieną pusę sukardamas po 100 kilometrų. Ant namo sienos išsaugojęs visus kadaise senelių naudotus medinius įrankius bei rakandus, vyriškis kol kas neišgali kapitaliai suremontuoti tėvų sodybos, tačiau neatmeta galimybės išėjęs į pensiją visam laikui įsikurti Draučiuose.
Draučių atgimimu neabejoja dar vienas šių vietų naujakurys - vilnietis Remigijus Leskevičius. Keturiasdešimtmetį vos perkopęs vyriškis dar prieš 4 metus nusprendė ryžtingai pakeisti savo gyvenimą ir nusipirko apleistą sodybą šiame kaime. Meninių polinkių turintis buvęs verslininkas susižavėjo čionykštėmis apylinkėmis, kuriose neliūdės nei grybautojas, nei uogautojas, nei žvejys, nei medžiotojas. Remontuoti seną trobą buvo beviltiška, tad vyriškis savo jėgomis statosi naują šiuolaikinį namą. Darbai vyksta jau ketvirtą sezoną, o šį rudenį R. Leskevičius ketina uždengti stogą ir žiemą praleisti jau Draučiuose. Vyriškis tikisi, kad pagaliau dokumentus susitvarkys ir kiti šiose vietose žemės įsigiję naujieji jo kaimynai, ir kaimas pradės naują gyvenimą. Vienas iš jų, ketina išvalyti bebrų užtvankomis apaugusią į Spėro ežerą įtenkančią Juoda vadinama upelę, sutvarkyti šabakštynais ir krūmokšniais apaugusius jos krantus bei savo valdose pastatyti kelis namelius poilsiautojams. Gerų sumanymų turi ir kiti "naujieji draučiškiai", taučiau kol kas jie čia tepasirodo tik protarpiais. Tad Remigijus kiek dažniau susieina tik su Jurijumi Denisu ir Stanislavu Zavistovičiumi. Jurijų vyrai juokais net išrinko Draučių seniūnu ir ketina pasibaigus jo "kadencijai", pareikalauti išsamios ataskaitos.
