Kalbiname Kalvarijos policijos komisariato (Marijampolės apskr.) Viešosios tvarkos poskyrio viršininką Svajūną MARTINKĖNĄ.
- Esate patyręs policininkas, 18 metų dirbantis šioje sistemoje. Kodėl, būdamas atsakingas Marijampolės policijos Eismo priežiūros poskyrio pareigūnas, perėjote dirbti į mažesnį miestą, nors gyvenate Marijampolėje?
- Priežastys labai žmogiškos: ir susiviliojau didesniu uždarbiu, ir karjera rūpi (čia esu poskyrio viršininkas), ir yra tiesa, kad kiekvienas žmogus nuolat ieško naujovių ir stengiasi išbandyti iššūkius. Svarbiausia - išmanyti savo darbą ir neleisti, kad jis virstų katorga. Tiesiog į laisvą pareigybę laimėjau paskelbtą konkursą. Dabar mano darbas sunkesnis, nes platesnis darbo baras - 17 pavaldinių: visa patrulių tarnyba ir apylinkių inspektoriai. Manau, galiu jiems vadovauti, nes pats, pradėjęs nuo policininko - stažuotojo (vairuotojo), buvau ir ekonominės policijos inspektorius, ir apylinkės inspektorius, ir kvotėjas, ir viešosios policijos komisaras-inspektorius.
- Na, nusikaltėliai neretai labai "vyriški", tad turbūt jaučiatės nuolat dalyvaujantis vyriškoje kovoje:"kas - ką"?
- Pirmiausia, piliečių, su kuriais savo tarnyboje turiu bendrauti, nevadinu nusikaltėliais. Tai "išdykėliai", kelių chuliganai - eismo taisyklių pažeidėjai. Žinoma, jų nerūpestingi poelgiai kartais baigiasi tragiškai - tada jie atsiduria kito poskyrio akiratyje. Su bent kokį darbą dirbančiais pažeidėjais - jokių problemų, nes jiems paskirtos baudos išieškomos jų darbdavių pagalba. Kokį nors pragyvenimo šaltinį turi ir tie mūsų pažeidėjai, kurie oficialiai prisistato esantys bedarbiai, - juk turi įsigiję automobilius, dažniau - ir nepigiai atsieinantį vairuotojo pažymėjimą.
Atrodo, baudą būtų galima išieškoti, tačiau čia jau būna keblumų. Turime ne vieną nubaustą pažeidėją, kuris, nesumokėjęs baudos, toliau šiurpina Kalvarijos gatves ir kelius - neleistinai sėda prie vairo. Nesumokėtų baudų rekordininkais šiandien galime vadinti 4 Kalvarijos savivaldybės gyventojus, kurių skolos skaičiuojamos, pavyzdžiui, 30 tūkstančių litų. Štai kur yra mūsų darbo skaudulys. Vis dėlto tokie asmenys irgi šį tą turi - pavyzdžiui, savo laiką, kurį gali skirti viešiesiems darbams. Jeigu ir tai nepadeda, kreipiamės į teismą dėl arešto.
- Gal žinote, ką daryti, kad Lietuvoje aprimtų "karas keliuose"?
- Griežtinti atsakomybę, nesibaidyti drastiškų priemonių. Gerai, kad iš vairuotojų už grubius pažeidimus žadama konfiskuoti automobilius. Labai rezultatyvios mūsų vykdomos akcijos šalies keliuose. Bet apmaudu, kad "kariauja" tik viena pusė - policininkai. Kiti - ministrai, aktoriai, "žvaigždės" - prisideda tik reklaminiais klipais ir skambiais šūkiais. O reikėtų, kad ir juodąjį darbą, kovojant su kelių chuligamais, atliktų ne vien policininkai. Juk transporto srautai išaugę, mašinų ir vairuotojų - visokio plauko. Atvykę užsienio turistai stebisi, kodėl pas mus toks mažas leistinas greitis, kai tokie geri mūsų keliai. Ką jiems atsakyti? Ogi dėl "karo keliuose". Kalčiausia pačių vairuotojų kultūra - neretai jos apskritai nėra. Grubiai nesilaikoma taisyklių, žmogaus gyvybė praradusi vertę, nesaugoma ne tik kitų, bet ir savęs. Antra vertus - nedrausmingi, savisaugos instinktą praradę ir pėstieji. Štai mūsų krašte per mano darbo laiką tragiškiausi eismo įvykiai susiję su nedrausmingais, paprastai dar ir neblaiviais pėsčiaisiais.
- Ačių už pokalbį.
Kalbėjosi Irena ZUBRICKIENĖ
Rolando ŠMIGELSKIO nuotr.:
- Svajūnas Martinkėnas - mylintis savo darbą policininkas
