Jei būčiau vyras, nevesčiau niekada, net jei mane grasintų sušaudyti. Todėl, kad geriau vieną kartą garbingai kakta pasitikti kulką nei dvidešimt metų keliaklupsčiauti "mėgaujantis", kaip tave lėtai pjauna labai surūdijusiu ir atšipusiu pjūklu.
Moterį, be abejo, galima priskirti parazitų būriui. Ir nėra čia ką aiškinti. Bet moteris, teisėtai peržengusi jūsų gyvenamojo būsto slenkstį, akimirksniu iš smulkaus kraujasiurbio virsta tikru piktu monstru, kuris vis auga, didėja, plečiasi į visas puses, kol susiurbia į save visus ir viską iki mažiausių smulkmenų. Jus taip pat.
Miegas. Paprastai visos ištekėjusios moterys trokšta miegoti su savo teisėtu vyru vienoje lovoje. Maža to, jos turi įžūlų įprotį visą naktį praleisti su vyru po viena antklode, iškankintą sutuoktinį apsivijusios rankomis, savo sunkią galvą padėjusios jam ant krūtinės, kelius įrėmusios jam į šoną, o nepasotinamą ranką įkišusios už glaudžių. Be to, karštomis vasaros naktimis žmonos stengiasi kuo tvirčiau prisiglausti prie vyro deginančiais prakaituotais apvalumais, o ilgomis žiemos naktimis visada džiūgauja neva netyčia susikėlusios jam ant krūtinės savo akmenines ir šaltas kaip ledas kojas. Išsimiegoti ir pailsėti tokiomis aplinkybėmis, kaip jūs patys suprantate, praktiškai neįmanoma.
Seksas. Šį kartą palikite nuošaly laikiną seksualinį "pakvaišimą", vadinamą medaus mėnesiu, ir, iki kruvinų nuospaudų nutrintą aistros įrankį panardinę į stiklainiuką su silpnu kalio permanganato tirpalu, pasiruoškite... migrenai, paskui - neuralgijai, peršalimui, kritinėms dienoms, priešmenstruaciniam sindromui, depresijai ir kitoms panašioms nelaimėms, kurios ištiks jūsų žmoną kiekvieną kartą, kai tik mėginsite nesankcionuotai užvaldyti jos teisėtas grožybes. Ir tik šiek tiek lengviau bus atskirais atvejais. Nupirkai suknelę? Gausi penkias minutes abejotino malonumo. Dvi sukneles? Dešimt minučių. Na, jei nupirksi kailinius, gali būti, kad žmona kuriam laikui nustos ožiuotis ir net ryšis oraliniam seksui. Apskritai kalbant, jūs su ja - žmoniškai, ji taip pat. O kaip jūs manot? Santuokinis seksas - tai sąžiningas, vienintelis abiem pusėms priimtinas sandoris, įsigaliojantis praėjus maždaug mėnesiui po to, kai jūsų pasą "subjaurojo" violetinis antspaudas.
Higiena. Kas jūs bebūtumėt - pusdievis ar visiškas idiotas, - jums savo kailiu teks patirti, kad ištekėjusios moterys užsikrėtusios švaros ir sveikatos bacila. Simptomai tokie: ryte ir vakare po pusantros valandos tualetas užimtas. Ji, atsiprašau už pasakymą, normalizuoja žarnyno veiklą (iš tikrųjų ryte ryja eilinį romaną iš "Meilės istorijų" serijos ir, kol pagrindinė herojė neišteka, durų galite nelaužti - nepadės).
Toliau - vandens procedūros. Todėl, kad išsivaliusi žarnyną žmona privalo išsimaudyti aromatingoje vonioje, pasimėgauti kontrastiniu dušu, išsiskalbti tris tonas skalbinių, užsidėti porą kaukių ant plaukų, veido bei kūno ir nuplauti jas dešimtimis balzamų, tonikų ir kondicionierių. Galų gale ji turi nusiskusti (o tai daro beveik kas antrą dieną) kojas, rankas, pažastis ir vadinamąją bikini sritį. Jūsų geriausias skustuvas, aišku, bus nepataisomai sugadintas, o tai, kad jums, kol ji ten pliuškenosi, teko šlapintis į virtuvės kriauklę, ten pat praustis ir išlėkti į darbą alkanam - niekam nerūpi. Juo labiau jūsų teisėtai žmonai.
Draugai. Kitados jūs turėjote daug draugų - linksmų, jaunų viengungių, gal nelabai išauklėtų ir padorių, bet ištikimų ir visada šalia esančių... O juk ir pats buvote tikras pramuštgalvis, vėjavaikis, kompanijos čempionas "kabinant" blondines ir geriant alų (o ką, penkiolika bokalų putojančio gintarinio alaus per vakarą - tai visai nemenkas pasiekimas). Kur dabar tie pramuštgalviai? Kur besišypsančios blondinės, putojantis alus, svaiginantis vėjo kvapas ir miestas, naktinis, skendintis neoninių reklamų šviesose, miestas, nuolankiai tysantis jums po kojomis?
Kam jums tie nuobodūs šeimyniniai vakarai prie televizoriaus - po riebios, sočios šeimyninės vakarienės ir prieš nykų šeimyninį seksą? Kam tiek betiksliai pokalbiai apie tai, kad laikas nupirkti puskilometrį audinio naktinėms miegamojo užuolaidoms ir tris šimtus kilogramų bulvių žiemai? Kam tada už sunkių metalinių šarvuotų durų (šeima visada linkusi užsirakinti keliais užraktais, kuo giliau pasislėpti, kad niekas nesutrikdytų šeimyninio gyvenimo, tarsi maurais užtraukto kūdros paviršiaus) visas pasaulis, kuris laukia nesulaukia savo užkariautojo?
Nejau iš tikrųjų manote, kad atėjote į šį pasaulį tik tam, kad sėdėtumėte krėsle apsijuosęs strėnas šiltu šuns vilnos pledu, gertumėt šiltą pieną su medumi ir klausytumėtės tuščių greta sėdinčios žmonelės tauškalų? Nejaugi iš tiesų taip manote?
Moralas pabaigai: niekada neveskite, ponai! Juk vedybinis gyvenimas - tai metai iš metų kvėpavimas vienas kitam į veidą vienoje vienintelėje lovoje, rytais paeiliui prausimasis vienoje vienintelėje vonioje, iš vienos vienintelės keptuvės vakar keptų bulvių valgymas. Ir visa tai tik dėl to, kad po dvidešimt penkerių metų sėkmingai numirtumėte nuo širdies smūgio, iki kurio abu privedė nesibaigiantys ginčai, kuris šiuose namuose privalo išnešti šiukšlių kibirą.
