Apie gyventojų pajamų mokestį
Laikraščio skaitytoja R. Ž. iš Prienų rašo, jog 2002-ųjų gruodžio pabaigoje pardavė žemės sklypą su jame pastatytu, tačiau nebaigtu įrengti gyvenamuoju namu (būtent tokiu metu buvo įforminta pirkimo-pardavimo sutartis pas notarą). Parduodama moteris deklaravo namo statybos išlaidas. Pirkėjas pinigus į banką pervedė tiktai 2003 metų vasario mėnesį, kuomet gavo kreditinę paskolą. Laiško autorė norėtų sužinoti, ar kitais metais, deklaruojant gautas pajamas už praėjusį laiką, nebus apmokestinti pinigai už parduotą namą.
Advokatas Aidas Venckus paaiškino, jog gyventojų pajamų apmokestinimo tvarką nustato LR gyventojų pajamų mokesčio įstatymas, įsigaliojęs nuo 2003 metų sausio 1 dienos. Pajamos pripažįstamos jų gavimo metu. Prie neapmokestinamųjų pajamų priskiriamos ne individualios veiklos turto pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn pajamos, gautos pardavus ar kitaip perleidus nuosavybėn kilnojamąjį daiktą, teisiškai įregistruotą Lietuvoje, arba nekilnojamąjį daiktą, esantį Lietuvoje, jeigu jie įsigyti anksčiau negu prieš trejus metus iki šio turto pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn. Jeigu turtas įgytas vėliau nei prieš trejus metus, jį pardavus ar kitaip perleidus nuosavybėn, iš gautų pajamų gali būti atimta turto įsigijimo kaina: sumokėtas komisinis atlyginimas bei mokesčiai, rinkliavos, susijusios su šio turto pardavimu arba kitokiu perleidimu nuosavybėn. Turto įsigijimo kainai priskiriamos išlaidos, patirtos jį įsigyjant, įskaitant sumokėtus komisinius atlyginimus bei mokesčius, rinkliavas, susijusias su šio turto įsigijimu, taip pat savo ar sutuoktinio lėšomis (įskaitant tam tikslui pasiskolintų lėšų sugrąžintą dalį) atlikto turto rekonstravimo išlaidos. Tuo atveju, kai turtas yra pasigamintas paties gyventojo, turto įsigijimo kaina laikomos visos to turto pagaminimo ir rekonstravimo išlaidos. Leidžiama atimti tik tas sumas, kurios pagrindžiamos dokumentais, turinčiais visus LR buhalterinės apskaitos įstatyme ir kituose teisės aktuose numatytus privalomus apskaitos dokumentų rekvizitus. Pagal mokesčio mokėjimo tvarką gyventojo pajamos skirstomos į dvi klases - A ir B. A klasės pajamoms priskiriamos gautos už parduotą ar kitaip perleistą nuosavybėn nekilnojamąjį daiktą, esantį Lietuvoje. Nuolatinis Lietuvos gyventojas, per mokestinį laikotarpį gavęs pajamų, pagal mokesčio mokėjimo tvarką priskiriamų tiek A, tiek B klasės pajamoms, pasibaigus mokestiniam laikotarpiui, iki kalendorinių metų, einančių po to mokestinio laikotarpio, gegužės 1 dienos privalo pats arba per savo įgaliotą asmenį pateikti mokesčio administratoriui metinę pajamų mokesčio deklaraciją už praėjusį mokestinį laikotarpį ir joje deklaruoti visas praėjusio mokestinio laikotarpio pajamas ir už jas apskaičiuotą pajamų mokestį. Metinės pajamų mokesčio deklaracijos formą, jos užpildymo ir pateikimo tvarką nustato centrinis mokesčio administratorius, suderinęs su finansų ministru. Nuolatinis Lietuvos gyventojas, kuriam nustatyta prievolė teikti metinę pajamų mokesčio deklaraciją, pajamų mokesčio skirtumą tarp metinėje pajamų mokesčio deklaracijoje už mokestinį laikotarpį apskaičiuotos pajamų mokesčio sumos ir mokestiniu laikotarpiu sumokėtos pajamų mokesčio sumos privalo sumokėti į biudžetą iki nustatyto metinės pajamų mokesčio deklaracijos pateikimo termino pabaigos. Gyventojas, gavęs pajamų iš nekilnojamojo daikto, esančio Lietuvoje, pardavimo arba kitokio perleidimo nuosavybėn, nuo kurių buvo išskaičiuotas pajamų mokestis, turi teisę kreiptis į mokesčio administratorių dėl pajamų mokesčio už parduotą daiktą perskaičiavimo, t. y. kad būtų apskaičiuojamas pajamų mokestis iš gautų pajamų atėmus išlaidas. Mokesčio administratorius perskaičiuoja pajamų mokestį tik tuo atveju, kai pateikiami įstatymo reikalavimus atitinkantys išlaidas pagrindžiantys dokumentai. Mokesčio permoka grąžinama Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.
