Kaip susigrąžinti dukrą?
Laikraščio skaitytoja Jolanta M. iš Biržų nurodo, jog 1991 metais pagimdė dukrą. Po šešerių metų moteris išsiskyrė su savo vyru. Kadangi neturėjo nuolatinės gyvenamosios vietos, 1998 metų rugsėjo mėnesį teismas nustatė dukros gyvenamąją vietą pas jos tėvą. Dabar laiško autorė nurodo, jog jos gyvenimo sąlygos pagerėjo - ji turi butą, žemės, augina gyvulių, todėl norėtų, kad dukra gyventų su ja. Moteris kreipėsi į Vaikų teisių apsaugos tarnybą. Tarnyba paskyrė jai matytis su dukra po dvi valandas per mėnesį, tačiau buvęs sutuoktinis šio nutarimo nevykdo ir dukrai matytis su motina neleidžia. Laiško autorė prašo paaiškinti, kur jai reikėtų kreiptis, kad galėtų pati auginti dukrą.
Advokatas V. Kazakiūnas paaiškino, jog pagal Santuokos ir šeimos kodekso 69 straipsnį, t. y. tuo atveju, kai tėvai negali susitarti dėl motinos dalyvavimo vaiko auklėjime, ginčijamus klausimus sprendžia globos ir rūpybos organas, dalyvaujant tėvams. Konkrečiu atveju šis klausimas jau išspręstas - yra nustatyta, kad motina turi teisę matytis su dukra dvi valandas per mėnesį. Jeigu vienas iš tėvų nevykdo globos ir rūpybos organo sprendimo, antrasis iš tėvų arba globos ir rūpybos organas turi teisę kreiptis į teismą, kad šis išspręstų ginčą. Taigi jeigu laiško autorė nori, kad jos teisė matytis su dukra nustatytą laiką būtų realizuota per prievartą, galėtų pati kreiptis į teismą (arba prašytų tai padaryti Vaikų teisių apsaugos tarnybą) ir pareikšti prašymą, kad teismas priimtų sprendimą, įpareigojantį vaiko tėvą netrukdyti motinai matytis su dukra. Jeigu nėra priimto teismo sprendimo, nurodančio vaiko gyvenamąją vietą, atsiranda galimybė dukros gyvenamąją vietą nustatyti pas motiną. Tokiu atveju taip pat reikia kreiptis į teismą, nurodyti argumentus, dėl ko norima nustatyti vaiko gyvenamąją vietą pas motiną. Tokį patį ieškinį galima pareikšti ir tuo atveju, jeigu pasikeičia vieno iš vaiko tėvų gyvenimo aplinkybės arba kai vienas iš tėvų, pas kurį buvo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, vaiką atiduoda auginti kitiems asmenims (seneliams, giminaičiams arba visai svetimiems žmonėms). Tada antrasis iš tėvų gali reikšti pakartotinį ieškinį vaiko gyvenamajai vietai nustatyti. Iš laiško aišku, jog viena sąlyga, kai galima pakartotinai bylinėtis, yra, nes laiško autorė nurodo, jog turi tinkamas sąlygas vaikui auginti ir auklėti, todėl ji gali kreiptis į teismą ir prašyti nustatyti dukros gyvenamąją vietą su motina.
