Žilvinas VIZGIRDA
Į grasinimą susidoroti su Seimo nariu, pretendentu į šalies prezidentus Kaziu Bobeliu daug kas pažiūrėjo su humoru. Vieni svarstė, kad galbūt pats pretendentas taip darosi reklamą, kiti manė, kad tai kokio nors girtuoklio pokštininko darbas. Antrieji buvo teisūs, tačiau ar taip galima juokauti? Ne vienas, vienaip ar kitaip prisijuokavęs su Seimo nariais ar prezidentu, šiandien labai gailisi, tačiau kiti ir toliau juokauja pamiršdami, kad tokie grasinimai užtraukia ne tik administracinę, bet ir baudžiamąją atsakomybę.
Už grotų
Rimčiausiai mūsų šalyje už grasinimus prezidentui nukentėjo Plungės rajono Rietavo miestelio gyventojas Rolandas Valinaitis. Jaunas vyras iš tuometinio šalies prezidento Algirdo Brazausko laišku pareikalavo vieno milijono litų, antraip grasino susidorosiąs ir su šalies vadovu, ir su Seimo nariais. Siųsdamas laišką Rolandas net nesislėpė - ant voko užrašė ir savo adresą, ir pavardę. Plungės prokurorams beliko tik atvažiuoti į Rietavą ir apklausti laiško siuntėją. Vyras prisipažino siuntęs laišką, nes gyvenąs žemiau skurdo ribos ir todėl jam trūkusi kantrybė. Nors R. Valinaitis sakė, kad tai buvo tiesiog nevykęs pokštas ir jis net negalvojęs imtis kokių nors teroro veiksmų prieš valstybės vadovą, pagaliau tam neturėjęs ir jokių realių galimybių, tačiau teisėja buvo negailestinga: R. Valinaičiui skyrė vienerių metų laisvės atėmimo bausmę ir 700 litų baudą, tad grasintojui už tokį, atrodo, niekam nepavojingą pokštą teko pasėdėti ir už grotų. Labai tuo stebėtis nereikėtų, nes kitose šalyse baudžiama ne tik už grasinimus, bet ir už nepagarbą prezidentui. Štai Turkijoje kaip tik šiomis dienomis buvo areštuotas kurdams atstovaujančios partijos veikėjas Ekremas Gerčekleras vien už tai, kad neatsistojo dedant vainikus ant valstybės įkūrėjo kapo. Pasirodo, įžeisti ar išjuokti valstybės įkūrėją draudžia šalies įstatymai.
Atsipirko įspėjimais
Nors mūsų įstatymai ir numato baudžiamąją atsakomybę, tačiau kiti grasintojai atsipirko lengvu išgąsčiu. Taip atsitiko pasvaliečiui Virginijui Simonaičiui, kuris telefonu paskambino į tuometinio Seimo pirmininko Vytauto Landsbergio sekretoriatą ir pagrasino jį nušausiąs. Vadovybės apsaugos departamento pareigūnai išsyk nustatė, kad skambinta iš Pasvalio, ir jau kitą dieną sostinės prokurorai tardė V. Simonaitį, kuris prisipažino užpykęs, kai V. Landsbergis pareiškė, jog nereikėtų atsiskaitinėti valstybės pinigais su badaujančiais "Inkaro" darbininkais, ir paskambino į Vilnių. Prokurorai iš Vilniaus buvo gailestingi: baudžiamosios bylos nekėlė, apsiribojo administracine byla dėl nedidelio chuliganizmo ir nubaudė "juokdarį" 200 litų bauda.
Už grasinimą išdaužti prezidento tarnybinio automobilio stiklą, kai mašina stovėsianti tuščia, įspėjimu buvo nubaustas panevėžietis Juozas Vancevičius. Laišką su tokiu grasinimu Juozas buvo nusiuntęs tuometiniam prezidentui Algirdui Brazauskui užpykęs, kad šis nepadėjo išspręsti jam iškilusių problemų. Žlugus "Ateities" bankui J. Vancevičius, kreipdamasis į teismą, kad būtų grąžintas indėlis, turėjo sumokėti 700 litų žyminį mokestį, tačiau neatgavo nei indėlio, nei mokesčio.
Įspėjimu atsipirko ir rokiškietis Irmantas Jočys, grasinęs "per tris dienas nušauti amerikonų pakaliką Kazį Bobelį". Pajutęs, kad dėl jo skambučio kilo skandalas ir Seimo narys net pradėtas saugoti, Irmantas atsiprašė ir K. Bobelio, ir Seimo kanclerio, ir net saugumiečių "už jų sugaištą laiką". Saugumiečiai I. Jočį surado ir įspėjo, o štai nuo žurnalistų jis sugebėjo pasislėpti. Ir dabar tik iš buvusios Irmanto žmonos ir motinos pasakojimų žinoma, kad šis jaunas vyras pastaruoju metu niekur nedirbo ir yra mėgėjas išgerti. Dėl tos priežasties su juo negyvena ir žmona.
Griežti įstatymai
Taigi nepatartina valdžios vyrams skambinėti ar rašinėti grasinančius laiškus, nes pokštai labai lengvai gali virsti baudžiamąja byla. Nederėtų grasinti ne tik valdžios vyrams, bet ir kaimynams ar visai nepažįstamiems žmonėms. Žinoma, jei žmogui kas nors paskambino ir mįslingai pašnekėjo, tai dar nėra nusikaltimas, tačiau grasinimas nužudyti, jei yra pagrindo bijoti, kad tai bus įvykdyta, jau yra nusikaltimas, už kurį galima netekti laisvės porai metų. Paprasčiau tariant, jei kaimynas kaimyną grasina užmušti - vienas dalykas, o jei tai daro laikydamas rankose šakes - kitas. Jei grasinusieji prezidentui ir Seimo nariams, atsipirkę įspėjimais ar baudomis, namuose būtų turėję ginklų, šaudmenų, kokį nors Vilniaus planą su jame pažymėtu Seimu, tai galėjo būti vertinama kaip grasinimas nužudyti. Jei nėra realių galimybių įvykdyti savo kėslus, to žmogaus veiksmai jau panašūs į chuliganizmą.
Tad atminkite, kad grasinimas nužudyti baudžiamas laisvės atėmimu iki dvejų metų, o už grasinimą susprogdinti, padegti ar sistemingai bauginant laisvės galima netekti net iki penkerių metų.
