1. Jovita - garsi, ji - gerbiama tautietė,
Kiekvienas noriai į namus ją kviečias.
Jos pažintis Kaune plati:
Ją gerbia ponai Vilijampolėj ir apskrity,
"Eustilijos" savininkai geradare vadina
Ir už vaišių stalo ją dažnai sodina...
2. Negirk dieno be vakaro
Žmonos, kol nemirusi,
Ginklo, kol neišmėgintas,
Mergaitės, kol neištekėjusi.
Ledą pagirk, jei išlaiko.
Alų, kai išgertas.
3. DRAUGAMS
Atleiskite, draugai, už mano bjaurų būdą,
Užtai, kad aš norėdama tik gero -
Be ceremonijų į jūsų jaukų butą
Užgriūdavau padiskutuoti su jumis.
Atleiskit už dienas prie ežerų ir upių,
Praleistas su jumis. Už nemigo naktis.
Už svajones bendras. Už duonos kąsnį rupų,
Kuriuo dalindavomės ne pagal dantis.
Atleiskite, draugai, už tai, kad ko galėjau
Nepadariau. Apvyliau jus...
Atleiskit ir už tai, kad jus labai mylėjau
Ir kad ši mano meilė tęstųs amžinai...
4. Prie Juozo
Mylėk ir garbinki mane -
Aš tau suteiksiu tobulybę.
Prie mano atvaizdo prilipę
Verks vienišuoliai, šauks minia.
O tu tarsi iš akmenio iškaltas
Turėsi kęsti -
Vyro štai tokia dalia...
5. Visada, niekada - tik akimirką
Už save, už tave, už tikėjimą
Šaltą, deginantį,o tik ne drungną
Jausti laimės keistos palytėjimą...
6. Ar tau tik 20, ar 50,
Eilinis tu ar vyr koksai -
Ir mintys ir veiksmai kartojas
Kam - iš dalies, kam - ištisai.
Po orą sklando plepalėliai,
Kur dvasiai atsispirt, pakilt?
Ir pats per šitiek laiko prišnekėjai
Kad norisi kažkur išnirt.
7. Penkiasdešimt metų atkopdami pabudino svietą
Ir Jovitos visus triūsus pargriaudami juokės.
Nors jinai visaip stengėsi juos atitolinti,
Bet pastangos visos į nieką pavirto.
O draugus toks jubiliejus gaivindamas glostė,
Nes visus juos iš visų pašalių švęsti kvietė.
Teko Jovitai papurtyti vyro piniginę
Ir draugams nori - nenori Taubučių kavinę užsakyti.
Vislab, kas prie šalies Kaune buvo,
Vislab, kas kokioj Anglijoj plušo
Ar kurie po visokius jomarkus važinėjo,
Vislab pulkais išlindo Jovitą sveikint,
Jos grožį, išmintį ir stotą liaupsint.
8. Ilgai Oženeckai sau kūrėsi gerovę:
Sode pastatė du namus ir piktžoles išrovė.
Velėnas draskė kaip šuva nagais,
Bet užtat auga čia dabar ridikai, bulvės ir...kepsniai.
Taip nuo pavasario iki žiemos
Ir nuo saulėtekio lig sutemos
Jovita, Juozas ir Donatas bites vis gano-
Sausra - lietus, o derlius jiems visad puikus.
Po vasaros atšniokščia vėl ruduo
Sode palieka bulvės ir rūsy vanduo -
O Juozas kelia ant pečių terbelę
Ir grįžta peržiemoti pas uošvelę.
Paskui Jovita su uogieniu pilnu mersiuku,
Donatas - su šokoladais ir sulos puodeliu.
9. Kaip čia gera, gražu!
Šniokščia jūra šilta -
Lig dangaus žydrumų
Kaip čia miela, ramu.
Bet, Juozeli, kur tu?
10. Donatas su varlyte
Moka kaunietiškai laikytis.
Kaip ponaitis mandagus -
Nebe toks dabar žmogus!
Sau skaniai sušveitęs pietus
Eina valandai prigult,
O po to - vėl Mazdą taiso
Ir galvoja, kur išdumt...
Na, o motina dėl vaiko
Paskutinę duoną raiko.
Stalą dengdama galvoja:
Gal po metų ar vėliau
Paskys gi pagaliau,
Kokie mokslai jį vylioja...
O gal būt...Gal, Dievas duos
Gal dar eis jis kuniguos?..
