Gyvensite be išeiginių. Niekada neatsipalaiduosite. Negalėsite vykti į komandiruotes ir atostogauti. Visas gyvenimas bus tik pasivaikščiojimas ir maitinimas. Be to, pasivaikščiojimai bus ilgi ir įdomūs. Jų metu ištyrinėsite apylinkes, žmones, šunis, vaikus, kates, braškančius paketus ir atidarytus kanalizacijų šulinius. Reakcija atbuks, imsite nekęsti žmonių ir šunų (ypač pudelių).
Imsite nekęsti šalčio. Karščio taip pat. Jau nekalbant apie lietų ir darganą. Kokiam nors gamtininkų žurnalui galėsite už didelius pinigus parduoti savo visus pastebėjimus gamtoje. O kur dar jūsų pasivaikščiojimų drabužiai: striukė, lietpaltis, seni batai! O dar kepurė! Išmoksite save nuraminti, kad: "Svarbu-šilta ir neperpučia vėjas, o tamsoje nelabai matosi".
Pamirškite apie vakarėlius, klubus, naktinius pasilinksminimus su draugais ar šurmuliavimą iki paryčių. Dabar bus svarbiau ne kokį konjaką pirkti ar kada su draugu buvot susitikę, o kada paskutinį kartą siusiojo jūsų šuo. O išgėrusių šuo nemėgsta. Ir nuo rūkymo jis pradeda čiaudėti. O į pasiūlymą eiti šalin reaguoja ramiai, bet kategoriškai - geriau aš čia patupėsiu. Kas žino, gal staiga sumanysite ką nors skanaus iš šaldytuvo išsitraukti.
Pasiruoškite košmarams. Pats košmariškiausias košmaras - jūs susapnuosite, jog baigėsi ėdalas. Nors jūs vos prieš porą dienų nupirkot didžiulę trisdešimties kilogramų pakuotę "Pedigri" ir ant savo skaudančios nugaros užtempėt ją į penktąjį aukštą. O jis staiga ėmė ir pasibaigė.
Galėsite matuoti šuns temperatūrą įkišęs termometrą jam į užpakalį, stebėti, kaip ir kuo šunelis kakoja, išmoksite valyti šuns plaukus nuo veidrodžių prieškambaryje ir vonios kambaryje, tapsite profesionaliu rūbų valytoju - išmoksite išvalyti šuns seiles nuo džinsų, kailinių, striukės, išmoksite valyti po pasivaikščiojimų murzinas šuns letenas ir savo batus. Išmoksite kirpti nagus, valyti ausis, akis ir iš nasrų ištraukti visokiausią įstrigusį šlamštą, pradedant pašvinkusios žuvies laukais ir baigiant kramtomąja guma. Šlapio šuns kvapas kels šleikštulį, bet jūsų kelnės ir striukė dvokia lygiai taip pat. Ir dar - siurprizas. Jūsų šuo moka bezdėti. Ir pirsteli dažniausiai tuomet, kai namuose turite svečių. Žodžiu, įgysite puikių sanitarinių įgūdžių, lyg dirbtumėt senelių namuose.
Pasiruoškite nuolatiniam kaltės prieš šunį jausmui. Blogiausia, kad niekas jums nepriekaištaus, bet kaltės jausmas lydės visą laiką. Na, bent kartelį palotų, trinktelėtų letena į stalą! Bet ne! Tupi, žiūri. Retkarčiais leidžia sau jus pamaloninti uodegos pavizginimu.
Išmoksite plūstis su senutėmis, kiemsargiais ir praeiviais, kurie drįsta bijoti jūsų meilaus padarėlio.
Atskleisite savyje retą Dievo dovaną - aiškiaregystę. Lengvai įspėsite, ką jūsų šunelis veikia tamsoje. Nes šuo tuo metu gali: ką nors ėsti, tyliai kakoti, sekioti vienišus praeivius ar dingti išvis nežinoma kryptimi. Trumpiau tariant, gali daryti ką tik nori - ypač kai to negalima.
Jūsų butas pavirs lentpjūvės filialu. Laisvu nuo pasivaikščiojimų ir maitinimų metu keliais vaikščiodamas po butą milimetras po milimetro iš kilimo rinksite visokius šapelius ir siūlgalius, įvairiausius maisto produktų ir sugraužtų daiktų trupinius.
Pamiršite draugų ir pažįstamų vardus, užtat puikiai pažinsite visus apylinkės šunis ir be vargo atsiminsite jų poravimosi datas.
Išmoksite ir įprasite miegoti tiek, kiek miega jūsų šuo. Ir prabusti be žadintuvo. Ir užmigti be bučinio. Mat meilužiai šiame duete - nereikalingi.
Labai greitai iš visų mėgiamo "kompanijos sielos" tapsite nebendraujančiu, kuoktelėjusiu šunininku, kurį iš komos galima prikelti tik paminėjus žodžius "skiepai", "pasivaikščiojimas", "antkaklis" ar pan. Tapsite visai neįdomiu pašnekovu, mat bet kokią temą kaip mat pakeisite pokalbiu apie blusas ar ėdalą. Vos "įsibėgėjus" kokiam nors linksmam vakarėliui visad išeisit, sumurmėjęs: "Turui eiti pavedžioti šunį". Po poros mėnesių jūsų niekas niekur nebekvies, o jei nueisite savo valia, kaip mat suprasite, kad esat nelaukiamas.
Atskleisite savy gebėjimą švelniausiu balsu liūliuoti, guosti, kalbinti, po keletą kartų kartoti tą pačią frazę nekeičiant intonacijos, sugalvoti gausybę malonybinių pravardžių ir žodžius.
Baisiausia yra tai, kad po dviejų-trijų mėnesių jums į galvą ims lįsti išties neprotingos mintys - įsigyti dar vieną šunį.