Jauni vairuotojai renkasi greitį

"Rugsėjo 23 d. 13 val. 50 min. Kauno r., kelio Panevėžys-Aristava-Sitkūnai 84-ame km, automobilis ,,Audi 90", išvažiavo į priešpriešinio eismo juostą ir susidūrė su automobiliu ,,Mercedes Bens-184", vairuojamu R.P. (g. 1952 m.). Po susidūrimo abu automobiliai užsidegė. Įvykio metu žuvo automobilio ,,Audi 90" vairuotojas, kurio tapatybė nustatinėjama."( Iš Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos suvestinės). Praėjo lygiai mėnuo nuo daugelį sukrėtusio įvykio. "Audi 90" vairavusio vairuotojo tapatybė buvo nustatyta praėjus dviem parom po auto-katastrofos. Tai Piepalių kaimo gyventojas - Rimantas Gulevskis (g. 1983 m.). Vaikinui buvo tik 24 - eri. Žuvusiojo žmona L.G. teigia, kad vyras buvo pakankamai impulsyvus: "mašina ir greitis - buvo jo aistra". Automobiliai užėmė ne tik vaikino laisvalaikį - kasdien daugiau nei po 8-ias valandas jis praleisdavo savo darbovietėje Kaune, kur remontavo automobilių automatines pavarų greičių dėžes. Sutapimas yra tai, kad tą lemtingą rugsėjo 23-osios popietę vyras važiavo į Panevėžį ne kažko kito, o būtent pirkti jam reikalingos automobilio detalės. Deja, dėl per didelio greičio ir savo galimybių nenumatymo ši kelionė jaunam žmogui buvo paskutinė. Galima tik numanyti koks buvo ir tebėra chaosas žuvusiojo artimųjų mintyse atsitikus tokiai tragedijai. Vistik valstybės mastu šis įvykis dabar yra tik statistinis vienetas autoįvykių kronikoje - panašaus likimo sulaukia ne vienas greičio fanatikas. Statistika byloja, kad kasdien Lietuvos keliuose žūsta daugiau nei 2 žmonės, dar virš 10 yra sužalojama. Tai nėra mažai, o ypač valstybei, kurios gyventojų skaičius nesiekia trijų milijonų. Skaitant policijos departamento ataskaitas apie eismo įvykius darosi baugu žvelgiant į aukų, sedėjusių prie vairo tragiškų įvykių metu, amžių: dauguma jų - jaunuoliai, neperžengę 25 - erių metų slenksčio. Tokio amžiaus žmogus dažnai dar nėra sukūręs šeimos, neturi tvirto pamato po kojomis, galų gale, jo nuomonė ir požiūris į gyvenimą dar nebūtinai yra tvirtai susiformavę. "Autostradoje ir užmiesčio keliuose dažnai paspaudžiu greičio pedalą daugiau, nei tai leidžia kelių eismo taisyklės. Dėl mūsų miesto kelių būklės retai gaunu progą tiesiame kelyje išbandyti savo automobilio galią. Autostrada tam puikiai tinka, o ir policija čia ne tokia baisi - vairuotojai visdar pakankamai draugiški ir esant reikalui pablykčioja savo automobilio šviesomis kas leidžia greitai sureaguoti ir sumažinti važiavimo greitį.". - teigia 21m. kaunietis K.A. Taip turbūt kalbėtų ir daugelis jo bendraamžių. Retas kuris susimąsto, kad taip kitus vairuotojus įspėjantis asmuo gali tik pakenkti, o ne pagelbėti. Juk niekada nežinai kas sėdi priešpriešinėje eismo juostoje vairuojamame automobilyje. Tai gali būti ne tik piktybinis greičio viršytojas, bet ir girtas, galbūt net narkotinėmis medžiagomis apsisvaiginęs asmuo, kuris laiku sumažinęs greitį ar užsisegęs saugos diržą, nepatrauks kelių eismo patrulių dėmesio ir taip atsikratys atsakomybės. O kas garantuos, kad toliau nuvažiavęs jis laiku pastebės į gatvę išbėgusį vaiką? Kas garantuos, kad sulėjusi tokio žmogaus reakcija ar didelis greitis nebus tragedijos priežastimi? Valstybės įmonės "Regitros" duomenimis Lietuvoje šiuo metu yra virš 250 vairavimo mokyklų, kuriose didžioji mokinių dalis - 18-25 - erių metų jaunuoliai. Vairuotojo teises įgijęs aštuoniolikmetis dega noru kuo greičiau išbandyti savo jėgas gatvėje. Dažnas užsigeidžia ir nuosavo automobilio. Galbūt tuo galima paaiškinti padidėjusį automobilių srautą kiekvienų metų rugsėjo mėnesį., kuomet iš užsienio grįžta vasarą ten padirbėję jaunuoliai, laikydami saujose pinigus skirtus savo būsimai mašinai. Taip į gatves išvažiuoja labai daug savo jėgomis pasitikinčių, bet dar mažai patirties turinčių vairuotojų, kurie tiesiog "pamiršta" KET apribojimus. Pasak Lietuvos vidaus reikalų ministerijos viena iš pagrindinių avaringumo priežasčių ir yra nustatyto greičio viršijimas. Siūloma dar labiau sugriežtinti nuobaudas neblaiviems ar apsvaigusiems vairuotojams, ypač vairuotojams, neturintiems dviejų metų stažo. Tikėtina, kad ne baudos, ir ne policijos reidai turi įtakos vairuotojų sąmoningumui. Daug tikslingiau veikia autostradoje įtaisytos švieslentės su žuvusiųjų skaičiumi ( tokią jau turime ir Lietuvos autostradoje), kur kaskart šviečia vis nauji, kiekybiškai didesni einamųjų metų skaičiai. Taip pat šiam tikslui teigiamai pasitarnauja ir parodomosios reklamos, kurių metų bandoma apeliuoti į vairuotojų jausmus, jiems svarbių aplinkinių (pvz. vaikų) praradimo riziką. Didėjant nelaimių skaičiui, tobulėja ir visuomenės išmonė - kaip kitaip paaiškinti vairuotojui, kad tiesiog negalima važiuoti greičiau nei tavo angelas sargas gali skristi šalia.