Pavydas aptemdė protą
Irena ZUBRICKIENĖ
Lazdijų policijos areštinėje atsidūrė Pazapsių kaimo gyventojas Bronius Lukašavičius (29 m.), įtariamas nužudęs savo kaimyną Romualdą Leskauską (45 m.). Jaunas vyras prisipažino spardęs, rankų ir kirvio pentimi daužęs savo sugyventinės Rovenos Jezerskienės (30 m.) neva simpatiją, kuriam ne kartą liepęs būti kuo toliau nuo jo moters. Dabar įtariamas žudikas Lazdijų teismo nutartimi suimtas 2 mėnesiams.
Savo šeimos nesukūręs Romualdas Leskauskas gyveno su savo motina Danute Leskauskiene. Tylaus, ramaus būdo, tvarkingas ir darbštus vyras buvo didžiausias prieš 5 metus našle tapusios mamos pagalbininkas, nes dvi jaunesnės jo seserys savo gyvenimus susikūrusios kitur - Veisiejuose ir Kaune. Romualdas mielai padėdavo ir kitiems kaimo žmonėms, nes pats nuolatinio darbo neturėjo. Vyras buvo nekonfliktiškas, mėgdavo pasėdėti su kompanija. Ypač pastaruoju metu, kai pradėjo dažniau bendrauti su kaimynystėje įsikūrusia Rovena. Tai labai nepatiko D. Leskauskienei: esą kokia gi gali būti sugyventinį turinčios moters draugystė su svetimais vyrais?! Juolab kad Rovenos sugyventinis Bronius ne kartą buvo perspėjęs garbaus amžiaus kaimynę: esą pats nebijosiantis atsidurti už grotų, jeigu jos sūnus ir toliau rodysiąs per didelį dėmesį Rovenai.
- Ką aš galėjau padaryti suaugusiam sūnui? - beviltiškai tarstelėjo D. Leskauskienė. - Ir prašiau, ir bariau, o jis tik tylėjo. Ir Rovenai negailėjau piktų žodžių, bet ji nieko nepaisė. Su ja, kaip su moterimi, kaip su kaimyne, kaip su vaikų motina, jokios kalbos mes, moterys, neturėjome, nes ji moka bendrauti tik su vyrais ir su buteliu. Kai Rovena suprato, kad mano namuose nepageidaujama, rado kitą kelią - ateidavo prie Romualdo lango ir pabelsdavo.
Lemtingąją pavakarę Romualdas, nebaigęs žiūrėti vakarinių TV žinių, kažkur išėjo. Motinai nieko nepasakė. Naktį jis į namus nesugrįžo. Motina miegojo ramiai, nieko blogo nenujautė, nes tokių kartų būta ir anksčiau. Tačiau rytą D. Leskauskienę aplankė jai nepažįstami vyrai ir paklausė, ar sūnus namuose. Išgirdę, kad dar neparėjęs nuo vakar, nepažįstamieji pasakė, jog Romualdas guli nebegyvas pievoje, maždaug per 100 metrų nuo namų. Mat vyrai, susiruošę pažvejoti, važiavo keliu ir pastebėjo netoli kelio gulintį žmogų, kurį apžiūrėjo ir atpažino. Nelaimėlis tysojo pusnuogis, lyg būtų iš kur nors išvytas ar labai skubėjęs užkluptas, tačiau išorinių smurto žymių nebuvo matyti. Tik pievos plotas toje vietoje buvo ištryptas.
Po ekspertizės paaiškėjo, kad R. Leskauskas - smurto auka: vyrui buvo stipriai sumušta krūtinė, lūžę šonkauliai, kurie pradūrė plaučius ir įvyko vidinis nukraujavimas. Be to, jis per naktį sušalo. Anot medikų, jeigu sumuštajam būtų skubiai suteikta pagalba, jis būtų išgyvenęs.
Nebegyvas Romualdas buvo aptiktas maždaug pusiaukelėje tarp savo ir Broniaus bei Rovenos namų, tad įvykį pradėję tirti pareigūnai iš karto buvo nukreipti pabendrauti su Broniumi, anksčiau žadėjusiu "pamokyti" sugyventinės bičiulį ir prieš kelis mėnesius šitaip jau dariusį. Tada D. Leskauskienė, sugrįžusi iš ligoninės, kur ne vieną dieną gulėjo gydydamasi, rado sūnų namuose gulintį sumuštą, kruviną. Vyras turėjo rimtų sveikatos problemų, kreipėsi į medikus, tačiau policijai nesiskundė.
Anot pareigūnų, sulaikytas Bronius prisipažino dėl Romualdo nužudymo. Jis teigė netikėtai parvykęs į namus iš kaimyniniame kaime gyvenančių savo tėvų ir užklupęs Roveną su kaimynu. Pavydaus vyro nervai neišlaikė - jis išgujo Romualdą į lauką ir sumušė, o paskui paliko. Įtariamasis tvirtino smurtavęs vienas, tačiau kaimo žmonėms sunku patikėti, kad nedidelis, smulkaus sudėjimo Bronius galėjo įveikti gerokai aukštesnį ir stambesnį Romualdą. Tikimasi, kad šias dvejones išsklaidys tyrimą atliekantys pareigūnai.
- Romualdas visada man sakydavo, kad manęs niekada nepaliks, o štai kaip čia išėjo, - graudinosi D. Leskauskienė. - Išgyvenau po insulto, o kaip dabar gyvensiu - nebežinau. Nesugebėjau išsaugoti sūnaus - atkalbėti nuo draugystės su Rovena, kuri pati įžūliai traukdavosi Romualdą.
Sūnaus gedinčią motiną guodžiantys artimieji pritarė jai: esą kalčiausia šioje tragedijoje yra Rovena, per kurią vienas vyras - po žeme, kitas - už grotų. Anot kaimo žmonių, jeigu moteris ir toliau gyvens taip, kaip ji nori, gali būti ir daugiau nelaimių, nes kelią į Rovenos namus pamėgę ir daugiau vyrų. Esą vos tik Bronius išeidavo į darbą, Rovenos svečiai pradėdavo varstyti jos namų duris, o jeigu ne, tai ji pati išlėkdavo ieškoti draugijos. Sugyventinio tėvų išnuomotu namuku Rovena iki šiol mažai tesirūpinusi: ožkos išgaišusios, daržai išdžiūvę. Moters laisvės netrukdė ir 3 jos mažamečiai vaikučiai: du augesnieji po skyrybų likę pas savo tėvą kitame kaime, o šiemet mokyklą pradėjęs lankyti pagrandukas - esą vis arba mokykloje, arba su Broniaus tėvais.
- Tai kaimo nelaimė, - išrėžė vienas laidotuvių dalyvis. - Kaimas ramiau gyventų, jeigu ji iš čia išsikraustytų. O Bronius be reikalo rankas susitepė Romualdo krauju - reikėjo pamokyti savo lakstančią sugyventinę, o ne jį. Juk jei ne vienas, tai kitas vyras visada bus jos akiratyje.
Pasikalbėti su daugelio apkaltinta Rovena "Akistatai" nepavyko, nes prie užrakintų namų durų padėta trinka išdavė, jog viduje nieko nėra. Pazapsiškiai sakė, kad moteris iš jų akiračio pradingo nuo pat to ryto, kai pievoje buvo surastas nebegyvas Romualdas. Vieni spėliojo, esą Roveną išsivežė policijos pareigūnai, kiti - esą kaltę jaučianti moteris nebedrįsta pasirodyti kaimo žmonėms.
Rolando ŠMIGELSKIO nuotr.:
- Gedulo gėlės ženklina vietą pievoje, kur buvo rastas nebegyvas Romualdas
- Pazapsiuose tvarkingai gyvenantis Linas Petrauskas negailėjo gerų žodžių apie buvusį darbštų, niekam netrukdžiusį Romualdą ir patvirtino, kad tragedija sukrėtė visą kaimą
- Šis kapas liudija apie brutalia žmogžudyste išardytą "meilės trikampį"
