Aušo ramus, saulėtas rytas. N. rajono savivaldybės tarybos nariai skubėjo į posėdį.
Nei Saulės dėmės, nei horoskopai nepranašavo to, kas turėjo įvykti netrukus.
O netrukus įvyko štai kas. Vos tarybos nariai pradėjo rietis dėl antro darbotvarkės klausimo, prie savivaldybės durų augusi sena eglė staiga subraškėjo ir nugriuvo. Driokstelėjo ant marmurinių plytelių šimtametis jos kamienas, o žalios šakos užblokavo ir įėjimą, ir išėjimą.
- Vajetau! - pirmoji sukliko modernioji krikščionė Milda. - Kas dabar bus?
- Be panikos! - nuramino nuosaikusis konservatorius Tadas ir pabandė praverti užblokuotas duris.
Durys nepasidavė.
Tarybos narių nugaromis nuvinguriavo pirmas šiurpuliukas. Kaip gyviems ištrūkti iš tų velnio žabangų? Taip, velnio, nes vienas kito, kaip buvo įpratę, tarybos nariai kaltinti negalėjo - ta pati blokada vienodai grėsė visiems.
- O man pas kirpėją... Pusei trijų užsirašiau, - vėl cyptelėjo modernioji krikščionė. - Kaip Dievą myliu...
- Mylėsi ar nemylėsi - Dievas čia nepadės, - burbtelėjo socialdemokratas Jonas, iš prigimties ateistas, realistas ir moralistas. - Reikia veikti.
Taip taręs socdemas Jonas išsitraukė mobilųjį ir surinko "01".
- Alio! Ugniagesiai? Stichinė nelaimė, gelbėkite. Atrodo, tai jūsų funkcija?
- Funkcija mūsų, - pasigirdo atsakymas, - tačiau ką tik baigėsi benzinas - nėr kuo važiuoti. Biudžetą gi jūs apkarpėte...
Socdemas Jonas truputį pyktelėjo ir paskambino į Darbo biržą:
- Birža? Čia iš... Jau pažinote? Jau žinote? Tai padėkit! Atsiųskite kokį tuziną bedarbių - mus kaipmat išvaduos. Iš viešųjų darbų programos... Operatyviai!
Kitame laido gale atsakė maždaug taip:
- Operatyviai? Galima. Tuziną sušaukti nereikės nė trijų dienų. Na, dar savaitėlė pinigams pervesti, instruktažui... Ką? Be instruktažo? Negalima. O jeigu koją įsikirs? Žodžiu, laukite po šventų Kalėdų. Linksmų švenčių!
Ir padėjo ragelį. Socdemas Jonas nusiminęs pažvelgė į laukiančias kolegų akis. Akys tylėjo.
- O aš sugalvojau, - vėl pasigirdo moderniosios krikščionės balselis. - Mano uošvis malkų neturi. Jeigu jam tą eglę - per pusvalandį būtume laisvi. Nereikėtų nė Kalėdų laukti.
Tarybos nariai jau norėjo pritarti, tik staiga iš kampo, kur visada sėdėdavo socialliberalas Petras, kaip kirviu nukirto:
- Ne!
Visi sužiuro, sukluso.
- Ne! - dar kartą stuktelėjo socialliberalas. - Tai, kolegos, kvepia viešųjų ir privačių interesų suplakimu. Jūs suprantate? Žiniasklaida iš tos eglės penkis vežimus priskaldys. Ne! Jūs kaip norite, o aš ne.
- O juk iš tikrųjų, - balsu pagalvojo socdemas Jonas. - Prieš rinkimus... Ir mūsų frakcija - ne...
Problema, kaip tokiu atveju sako politologai, pakibo ore. Turbūt iki šventų Kalėdų.
Stasys Varneckas, Rokiškis
