Sigitas STASAITIS
"Akistatai" pavyko išgirsti mašinų vagies Domanto Šilėno, pravarde Britva, išpažintį: vaikinas papasakojo, kaip šiauliečių M. Gavorsko ir T. Ambraso vadovaujamas 1998-ųjų vasarą pavogė 7 automobilius, o dar vienu bandė nuvažiuoti. Už tai D. Šilėnas tapo pirmuoju mieste saugomu liudytoju, o keturi nusikaltėliai, patys nekišę nė piršto prie svetimų automobilių, sėdo už grotų. Britva dabar slepiamas ir išlaikomas, tačiau kažin ar jaunuoliui linksma - "Akistatos" žiniomis, išdavikui paskelbtas mirties nuosprendis, o VRM susizgribo, kad liudytojų apsauga labai brangi ir jai jau dabar katastrofiškai trūksta pinigų.
Domino raudoni numeriai
- 1998-ųjų pavasarį - man tada buvo 17 metų - susipažinau su Mindaugu Gavorsku, - taip savo išpažintį pradėjo D. Šilėnas. - Netrukus jis pasiūlė vogti automobilius ir pažadėjo daug pinigų.
M. Gavorskas (27 m.), pravarde Mindasas, iškalbingas, apsukrus, kelis kartus teistas. Nusikaltėlio kelią šis vyrukas pradėjo chuliganiškais išpuoliais kavinėse - jo bičiuliai į nosį duodavo be jokio reikalo. Pora ne tokių apdairių Mindaugo bičiulių (D. Mačys, V. Milius) persistengė - įvykdė žmogžudystes ir iki šiol slapstosi, trečiasis (S. Katauskas) pats rastas nudaigotas. M. Gavorskas jau seniai buvo įsivėlęs ir į automobilių vagystes, ėmė išpirkas, tačiau dėl jo apdairumo pareigūnai kaltę įrodinėjo labai sunkiai. 1998-aisiais pasiūlydamas nepilnamečiui Domantui vogti, M. Gavorskas jau buvo nutaręs veikti tik svetimomis rankomis.
- Netrukus buvau supažindintas su geru M. Gavorsko draugu Tomu Ambrasu (26 m.), pravarde Garbanius, - toliau pasakojo D. Šilėnas. - Pastarasis turėjo automobilį BMW 320. Dažniausiai juo mes visi trys važinėdavome po Šiaulius, ieškodami tinkamų pavogti mašinų. Mindaugas tarp mūsų buvo vyriausias, todėl ir jo žodis buvo svariausias. Jis su Tomu ieškodavo kuo naujesnių ir brangesnių nesaugomų mašinų. Ypač domėdavomės automobiliais su laikinais raudonais numeriais arba su naujais Lietuvos valstybinais numeriais, mat žinojome, kad tokios transporto priemonės - ką tik iš užsienio, todėl jose dar nebus įrengta signalizacija. Mindasas su Garbanium žinodavo, koks kokiai mašinai reikalingas spynelės "prakrūtas". Taip pat M. Gavorskas su T. Ambrasu man pasakydavo, į kurį mišką reikia nuvairuoti pavogtą automobilį. Išpirkas paimdavo taip pat M. Gavorskas su T. Ambrasu. Aš nežinau, kiek jie gaudavo už savininkui grąžinamą automobilį, tačiau man sakydavo, jog išpirką dalinamės po lygiai. Aš iš jų paprastai gaudavau 200-300 JAV dolerių, tačiau dalį tų pinigų turėdavau atiduoti į bendrą iždą.
Apvogtasis įpuolė pas vagis
Įrodyta, jog labiausiai rizikuodavęs D. Šilėnas buvo mulkinamas. 1998-ųjų liepą šiaulietis Žilvinas M. pirko 9 metų automobilį "Audi 100", kuriuo liepos 29-ąją atvažiavo prie Šiaulių ligoninės. Tądien po miestą trankėsi mums jau žinomų vagių kompanija. Ji ir pastebėjo raudoną mašiną be signalizacijos. Palieptas D. Šilėnas ją pavogė, nuvairavo į Bridų mišką ir apdėjęs šakomis paslėpė. Nukentėjėlis į vietinį laikraštį skubiai davė skelbimą, jog už žinias apie prapuolusią mašiną atsilygintų. Kitą dieną jam paskambino nepažįstamas vyras, kuris už automobilio sugrąžinimą pareikalavo išpirkos - vyrai suderėjo 2 300 JAV dolerių. Susitikęs su nepažįstamuoju Žilvinas įteikė pinigus. Po kelių valandų išsipirkėlis sulaukė skambučio - anonimas pranešė, kad pražuvėlė raudonoji "audinė" - Bridų miške.
D. Šilėnui jau pati pirmoji vagystė neapsiėjo be kuriozų. 1998-ųjų gegužę šiaulietis Gitas V. (38 m.) Briuselyje nusipirko "Audi 80". Kadangi ruošėsi ją perparduoti, nemontavo jokių apsaugos priemonių, važinėjo su laikinais raudonais numeriais. Gegužės 28-ąją Gitas sustojo prie parduotuvės. Kol komersantas rinkosi pirkinius, prie jo mašinos pririedėjo "Audi Coupe" su trimis vagimis ir sustojo netoliese. T. Ambrasas su M. Gavorsku D. Šilėnui padavė spynelių prasukiklį, paliepė pavogti mašiną ir paslėpti Gilvyčių miške. Vos Britva įsilaužė į svetimą automobilį, pro langą tai pastebėjo kažkoks vyras. Jis sukėlė triukšmą ir net šaudė dujiniu pistoletu. Veltui - iš parduotuvės išbėgęs Gitas V. pamatė savo mašiną jau pasukusią užmiestin. Vyras nutarė vagį vytis - pripuolė prie pirmo pasitaikiusio automobilio ir paprašė padėti. Taigi Gitas V. pravėrė... vagių "Audi Coupe" duris, pagalbos prašė M. Gavorsko su T. Ambrasu! Kad tik vagys vagių negaudytų - Mindasas su Garbanium pamelavo turį skubių reikalų miesto centre. Tuomet Gitas V. savo mašiną vijosi taksi, užmiestyje susistabdė policijos ekipažą, su kuriuo paieškas tęsė toliau. Netikėtai policininkai sustabdė tą patį "Audi Coupe" su M. Gavorsku bei T. Ambrasu, juos nuvežė į komisariatą, tačiau nedorėlius netrukus teko paleisti - nebuvo kuo apkaltinti. Aktyvūs Gito V. ir policijos veiksmai vagims truputį sumaišė kortas - "Audi Coupe" nenuvažiavo į Gilvyčius, tad D. Šilėnas keliolika kilometrų pėdino pėsčias. Beje, už šią vagystę Domantas negavo nė cento. Jam buvo paaiškinta, jog išpirka negauta, nes mašiną rado policija.
Trukdė policija ir pensininkas
Pasak D. Šilėno, po šio įvykio sėbrai jam parūpino mobiliojo ryšio telefoną, kuriuo koordinavo veiksmus darydami nusikaltimą, duodavo nurodymus, kaip mašiną "išmesti". Šiuo sutartiniu žodžiu M. Gavorskas vadino automobilio grąžinimo savininkui operaciją.
- Man paskambindavęs Mindaugas kalbėdavo maždaug taip: "Viskas gerai, šiandien lėlytę pasiims, reikia ją išmesti". Netrukus prie P. Višinskio gatvės 32-ojo namo, kur gyvenu, atriedėdavo T. Ambraso vairuojamas BMW 320 ir veždavo mane į mišką. Išlipęs nueidavau iki pavogto automobilio, nuvalydavau pirštų atspaudus, atvažiuodavau iki plento. Ten manęs laukę sėbrai paskambindavo išpirktojo automobilio savininkui ir prieš šiam pasirodant skubėdavome namo, - pasakojo D. Šilėnas.
Visgi nesklandumų neišvengta ir toliau, o įkliūdavo, aišku, vienas Domantas.
- Paskutinėmis 1998-ųjų gegužės dienomis, - toliau pasakojo vagišius. - T. Ambrasas išsinuomojo kažkokio pensininko garažą prie žvyrduobių. Man parodęs tą garažą Tomas liepė jame paslėpti nuvairuotą automobilį, užkabinti spyną, tačiau kažkodėl jos nerakinti. Birželio 2-ąją pavogiau "Audi 80", kuria ir atvažiavau prie to garažo.
Automobilių pardavėjas Arminas J. (34 m.) birželio 2-ąją Utenoje pirko baltą "Audi 80". Autoservise nuplovęs variklį komersantas tik minutei užsuko į namus Draugystės prospekte pasiimti cigarečių bei polirolio. Neberadęs automobilio Arminas J. tuoj paskambino į policiją, kuri mašiną labai greitai suieškojo. Prekiautojas turėtų būti dėkingas pensininkui, mat šis negalėjo taikstytis, kad jo išnuomotas garažas stovi nerakintas, ir pakabino savo spyną. Su vogta "bulka" lekiantį į garažą D. Šilėną pastebėjo policijos ekipažas. Negalėdamas įvažiuoti į užrakintą garažą, Britva automobilį paliko ir nuskubėjo pas degalinėje laukiančius sėbrus. Prie vogtos mašinos policininkai atriedėjo taip greitai, kad net spėjo atpažinti nubėgantį D. Šilėną.
Dar viena nesėkmė D. Šilėną ištiko jo paties kieme, kai nesėkmingai bandė pavogti 11 metų "Audi 80". Ja į Šiaulių universitetą buvo atvažiavęs Ignalinos elektrinės saugotojas su seserimi pedagoge. Ne veltui sakoma, kad tikras vagis savo kiemo neteršia - kaimynai policininkams pašnibždėjo, kad "į mašiną buvo įlindęs tas bandičiukas iš 22 buto". Nors Domantas nėra nei aukštas, nei atletiškas, nepasitikintys mūsų teisėsauga žmonės kategoriškai atsisakė liudyti. Ko norėti iš bobučių, jei iš būrelio išsipirkusiųjų mašinas tik vienas Žilvinas M. išdrįso paliudyti mokėjęs banditams, tačiau ir tai nepamenąs, kuriam.
Pirmasis saugomas liudytojas
Po visų nesėkmių priremtas prie sienos D. Šilėnas policijoje prisipažino vogęs vieną automobilį, tačiau melavo nusikaltęs vienas. Paleistam nepilnamečiui M. Gavorskas su T. Ambrasu paliepė eiti į prokuratūrą ir apkaltinti policiją, kad parodymai išgauti mušimu. Kad šie žodžiai atrodytų panašūs į tikrovę, Mindasas su Garbanium Britvą smarkiai aptalžė. Dėjo negailėdami - medikai Domantui diagnozavo smegenų sukrėtimą ir paguldė į ligoninę. Paaiškinęs, jog čia drybsoti nesaugu, T. Ambrasas sumuštąjį nusivežė į savo namus, kur pralaikė kelias paras. Per jas Domantas buvo pasiųstas pavogti dar dvi "Audi" markės mašinas, tačiau pinigų negavo - bičiuliai aiškino, jog reikėsią samdyti advokatą, duoti policininkams kyšius ir t. t.
1998-ųjų rudenį D. Šilėnas apsisprendė ir prokuratūroje apie M. Gavorsko gaują išklojo viską, ką žinąs - susigundė pažadu, jog taps amžinai valstybės išlaikomas ir saugomas. Pirmasis Šiauliuose saugomas liudytojas papasakojo, kaip M. Gavorsko bei T. Ambraso vadovaujamas 1998-ųjų vasarą iš viso pavogė 4 automobilius. Dar 3 mašinas Britva nušvilpė prie jų trijulės prisijungus šiauliečiui Agniui Mendeliui (25 m.), pravarde Mendeliukas, bei panevėžiečiui Artūrui Leikai (27 m.), pravarde Tučka. Pastarasis buvo iki ausų prisidirbęs Panevėžyje - grasino įžymiajam "Svainijos" savininkui R. Okuličiui, tad besislapstydamas Šiauliuose manė tokiu būdu maitinsiąsis. Agniui teismas vienam iš pirmųjų Šiauliuose pritaikė Organizuoto nusikalstamumo užkardymo įstatymą. Tačiau A. Mendelis jį ignoravo ir buvo nubaustas 3 000 litų bauda, po to - pusę metų kalėti. Neseniai į narkotikus įjunkęs Agnius - neramaus gyvenimo mėgėjas: mašina bėgo nuo policininkų, buvo apšaudytas kažkokių tipų, tačiau jiems nereiškė pretenzijų.
Nuteistieji pasiryžę keršyti
Remiantis nuodėmes išpažinusio D. Šilėno parodymais, M. Gavorskas bei jo kompanija buvo suimti ir teisiami. Mindasas nuosprendį sutiko ramiai - po epopėjos su D. Šilėnu jis kartu su bičiuliu E. Jakaičiu (Kosmosu) pasamdė teistą panevėžietį A. Žukauską, kad nušautų porą Šiaulių nusikalstamo pasaulio autoritetų. A. Žukauskas du kartus prašovė ir įkliuvo, davė parodymus prieš patį M. Gavorską, su kuriuo neseniai abu nuteisti kalėti po 12 metų. Tad toje bausmėje "paskendę" ketveri metai už nešvarų "autobiznį" Mindaugo visai neišgąsdino.
- Jei Italijoje nusikaltėlis liudija prieš mafiją, jis neišvengia kalėjimo, tik gauna gerokai trumpesnį terminą, - iš teisiamųjų suolo dėstė iškalbos nestokojantis M. Gavorskas, prokurorę pavadinęs višta. - Jūs mums į koloniją duokite D. Šilėną. Duokite nors vienai dienai!
T. Ambrasas su A. Leika nuteisti kalėti po 5 metus, tačiau dėl amnestijos bausmės sumažintos trečdaliu. A. Mendelis, pas kurį dar buvo rasta ir narkotikų, už grotų praleis 2 metus ir 4 mėnesius. Na, o D. Šilėnas dabar gyvena neblogai - jis valstybės saugomas ir išlaikomas. Ar ilgai - nežino niekas, nes pareigūnai tik dabar susizgribo, kad liudytojų apsauga bei išlaikymas kainuoja milžiniškus pinigus.
