Remigijus RAINYS
Kauno rajono apylinkės teismas leido trims mėnesiams suimti kaunietį Joną Širvinską (36 m.), kuris įtariamas savo tetos Marijonos Laimutės Širvinskaitės (70 m.) nužudymu. Niekur nedirbantis aukštąjį mokslą baigęs išsituokėlis prisipažino, kad Kulautuvos vaikų tuberkuliozinės ligoninės gydytoją M. L. Širvinskaitę mirtinai sužalojo, kelis kartus kirviu smogęs jai į galvą.
Įkalčiais atsikratė miške
Tą rytą medikė į Kulautuvą mikroautobusu atvažiavo kiek vėliau nei įprastai. Pensininkė gydytoja dar išvakarėse buvo įspėjusi kolegas, kad kiek pavėluos, tad išlipusi drauge su dviem kartu atvažiavusiomis bendradarbėmis, nuo jų atsiskyrė ir per pušynėlį vingiuojančiu asfaltuotu taku nuskubėjo į priekį, norėdama kuo greičiau atsidurti pas savo mažuosius pacientus. Kai iki ligoninės tebuvo likę vos 50 metrų, M. L. Širvinskaitė savo koleges jau buvo aplenkusi keliolika metrų. Netikėtai iš už pakelės pušelių iššokęs vyriškis užpuolė gydytoją ir neištaręs nei žodžio du kartus trenkė jai per galvą kažkokiu į juodą polietileninį maišelį įsuktu daiktu. Iš paskos ėjusios bendradarbės nespėjo net aiktelti. Kai M. L. Širvinskaitė parkrito, nieko nepagrobęs užpuolikas nubėgo į mišką. Liudininkės spėjo pamatyti, jog vyras atrodė kaip valkata: buvo su palaikėmis treninginėmis kelnėmis, apsitempęs sportiniais marškinėliais aukštu kaklu, ant rankų mūvėjo pirštines. Matyt, bijojo būti atpažintas, nes akis slėpė po tamsiais akiniais, buvo užsimaukšlinęs peruką, ant kurio kėpsojo senutėlė beretė.
Nubėgęs kokius 300 metrų iki miške paslėpto savo automobilio "VW Golf", pasikėsintojas įsėdo į jį ir niekieno nepastebėtas išvažiavo. Apsukęs Kulautuvą vyriškis nuvažiavo daugiau nei 6 kilometrus ir sustojo jau Raudondvario seniūnijoje esančiame Virbališkių kaimo miške. Čia jis atsikratė visais jį įklampinti galinčiais įkalčiais: išmetė kirvį, prieš tai išsukęs jį iš plėvelės, akinius, peruką, beretę. Dar už pusės kilometro vyriškis išmetė marškinėlius, o kiek tolėliau - ir kelnes. Persirengęs įprastiniais rūbais užpuolikas ramiai sugrįžo į savo butą Kaune.
Alibi patvirtino tėvai
Sužeistoji M. L. Širvinskaitė į Kauno medicinos universiteto klinikų Neurochirurginės reanimacijos skyrių buvo atgabenta būdama komos būsenos. Kol medikai dar bandė kovoti dėl aukščiausią kategoriją turėjusios gydytojos gyvybės, užpuolimą pradėję tirti pareigūnai apklausė nukentėjėlės artimuosius ir kolegas. Daugelis minėjo tą pačią pavardę - Marijoną užpulti galėjo jai anksčiau turtinių pretenzijų turėjęs ir net susidoroti grasinęs brolio sūnus Jonas Širvinskas. M. L. Širvinskaitė buvo pasisakiusi kelioms artimoms draugėms, kad nesantaika tarp giminių prasidėjo, kai prieš kelerius metus mirusi jos mama, nusipelniusi Lietuvos mokytoja, savo butą Vilkaviškio rajone, Pilviškių miestelyje paliko Marijonai, o ne sūnums. Labiausiai nuskriaustas jautęsis Jonas pradėjo reikalauti, kad M. L. Širvinskaitė surastų jam darbą. J. Širvinsko reikalavimai buvo labai konkretūs: atlyginimo jis norėjo gauti ne mažiau kaip 700 litų ir į darbą nevaikščioti. Žinia, jog teta tokių giminaičio norų tenkinti neketino, o ir neturėjo galimybių. Nors iki pensijos M. L. Širvinskaitė ir vadovavo Kauno apskrities ligoninės LOR skyriui, tačiau pastaruosius keliolika metų Kulautuvos vaikų sanatorijoje dirbo nepilnu etatu. Gydytoja čia atvažiuodavo tik dvi dienas per savaitę. Pats J. Širvinskas kadaise mokėsi konservatorijoje, tačiau vėliau mokslus nutraukė ir įstojo į Kauno Vytauto Didžiojo universitetą, kurį baigęs įgijo menotyrininko diplomą. Kurį laiką Jonas dirbo renginių organizatoriumi ir net buvo subūręs kapelą, kuri važinėdavo po mokyklas ir vaikų darželius, bet netrukus ji iširo, nes jos dalyviai neuždirbdavo net benzinui. Vyriškis turėjo savo butą, tačiau pusryčiaudavo, pietaudavo ir vakarieniaudavo pas atskirai gyvenančius tėvus. Jau patį pirmąjį vakarą po tetos užpuolimo Jonas buvo sulaikytas 2 paroms, tačiau inteligentiškos išvaizdos vyriškis neigė bet kokius jam metamus įtarimus. Tuo metu jokie įkalčiai dar nebuvo rasti, o J. Širvinsko alibi užtikrino jo tėvai. Nors remdamiesi įstatymu tėvai atsisakė liudyti prieš sūnų, tačiau tvirtino, jog užpuolimo momentu sūnus valgė jų bute.
Tariamojo maniako gaudynės
Netiesiogiai įtariamajam pagelbėjo ir laki Kulautuvos tuberkuliozinės ligoninės pacientų fantazija. Po gydytojos užpuolimo ligoninės palatose apie šį įvykį buvo daug kalbama ir keliamos įvairiausios versijos. Nenuostabu, kad jau kitą dieną vienam tame pačiame pušyne uogaujančiam ligoniukui pasirodė, jog jis matė kaukėtą ir metaliniu strypu ginkluotą valkatą. Persigandęs vaikas apie tai papasakojo parbėgęs į ligoninę. Ieškant tariamo maniako mišką šukavo daugiau nei šimtas Kauno rajono policijos komisariato pareigūnų ir Pirmojo vidaus tarnybos pulko karių su tarnybiniais šunimis. Nors kelias valandas trukusios paieškos buvo bevaisės, tačiau nebeliko jokio formalaus preteksto J. Širvinsko toliau areštinėje laikyti ir bet kokią savo kaltę dėl tetos sužalojimo toliau atkakliai neigiantis areštantas buvo išleistas į namus.
Pareigūnams tepavyko sužinoti, kad inteligentiškasis vyriškis buvo įtariamas smulkiomis vagystėmis, o pernai jo atžvilgiu pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl sukčiavimo. J. Širvinskas, pasinaudojęs suklastotais dokumentais, iš statybinių prekių parduotuvės buvo įsigijęs duris. Šis ikiteisminis tyrimas vis dar neužbaigtas.
Nuo užpuolimo praėjus trims dienoms M. L. Širvinskaitė ligoninėje mirė ir ikiteisminis tyrimas dėl sužalojimo buvo perkvalifikuotas į tyrimą dėl nužudymo. Kol pareigūnai toliau ieškojo gydytojų matyto tariamo valkatos, Jonas buvo pastebėtas ir tetos laidotuvėse.
"Valkata" vėl pasirodė
Po kelių dienų keistas telefonines žinutes pradėjo gauti nužudytosios dukra Aušra Gružauskienė. Šiauliuose gyvenančiai ir vienos UAB direktoriaus pavaduotoja dirbančiai moteriškei pusbrolis siuntė žinutes, kuriose klausė, kodėl ji nenorinti bendrauti, tikindamas, jog Aušros mama jam skolinga butą ir dabar pusseserė privalo surasti jam darbą. Vyriškis skundėsi, jog yra nuskriaustas ir reikalavo atlygio.
Vėliau Jonas skambindavo telefonu ir tiesiogiai grasindavo A. Gružauskienei, jog jei ji jo neįdarbins, tai pati bus sekanti auka. Anot J. Širvinsko, "į eilę sustatyta" visa giminė: Aušros dukra, vyras ir kiti artimi žmonės. Panašius grasinimus Jonas pusseserei išsakė ir tiesiogiai, susitikus Kaune, prie vienos Šilainiuose esančios parduotuvės.
Netrukus šiaulietei buvo paskirtas antras pasimatymas toje pat vietoje, prie "Iki" parduotuvės. Aušra atvyko, tačiau giminaitis ilgokai nesirodė. Dėl tokio nepunktualumo supykusi moteris paskambino Jonui į mobilųjį telefoną ir pastebėjo, jog netikėtai pradėjo čirkšti mobilusis telefonas aplink jos automobilį besisukiojančio valkatos kišenėje. Dar labiau ji nustebo, kai atsiliepęs "bomžas" pradėjo kalbėti J. Širvinsko balsu. Supratusi, jog persirengęs valkata, striukės kapišoną ant galvos užsitraukęs ir akis po tamsiais akiniais beslepiantis asmuo - jos inteligentiškasis pusbrolis, Aušra išlipo iš automobilio ir pradėjo su juo kalbėtis. Jonas visaip stengėsi savo pašnekovę nusivilioti į nuošalesnę vietelę, tačiau moteris nesutiko. Giminaičiai vėl kalbėjosi tomis pačiomis temomis. Jonas vis reikalavo darbo, kuriame nereikėtų dirbti. Pusseserei pasakius, jog jai pirmiausiai rūpi jos pačios darbas, o tik po to ji gal galės padėti ir giminaičiui, nebesusitvardęs Jonas pradėjo ją mušti. Moteris rėkė ir bandė pabėgti, bet mušeika neatstojo. Nemalonią sceną pastebėjo atsitiktinai pro šalį važiavęs Kauno rajono policijos komisariato pareigūnas jis nusivijo užpuoliką. Bėgdamas J. Širvinskas sugebėjo nusimesti visą savo maskuotę ir vėl virto kukliu inteligentu. Kai pareigūnas pavijo už darželio kampo jam iš akių dingusį bėglį, šis bandė apsimesti niekuo dėtu.
Tą dieną nepavyko surasti nei jo "bomžiškos" striukės, nei peruko, akinių ar kitų atributų, tačiau J. Širvinskas buvo nuvesdintas į Santakos policijos komisariatą ir sulaikytas remiantis pusseserės parodymais. Kitą dieną visą įtariamojo maskuotę tarnybinis šuo aptiko ant boilerinės pastato stogo. Vyriškiui buvo pareikšti įtarimai dėl viešosios tvarkos pažeidimo viešoje vietoje ir jis vėl nukeliavo į areštinę. Pradžioje kategoriškai neigęs, jog mušė Aušrą, vėliau Jonas tikino, kad Aušra pirmoji jį suerzino, nagais grybštelėjusi veidą.
Tiesos akimirka
Surasta maskuotė ir pakartotinis "valkatos" įvaizdžio panaudojimas patvirtino Kauno rajono policijos komisariato tyrėjų įtarimus dėl M. L. Širvinskaitės nužudymo, tačiau tiesioginių įrodymų nebuvo. Pareigūnams teko ilgas valandas bendrauti su vėl į areštinę uždarytu įtariamuoju, kol Jonas pagaliau prisipažino. Vyriškis tikino, kad tetą norėjo tik pagąsdinti, tačiau persistengė. Pradžioje įtariamasis melavo, kad rūbus ir kirvį išmetė į šiukšlių konteinerį prie Karmėlavos kapinių, tačiau vėliau sutiko parodyti tikrąsias įkalčių atsikratymo vietas.
Parodymų patikrinime dalyvavę pareigūnai teigė, jog iš to, kaip tiksliai miške orientavosi J. Širvinskas, galima nuspėti, jog tetos užpuolimą jis buvo kruopščiai suplanavęs ir numatęs bei patikrinęs saugiausius pasitraukimo iš įvykio vietos variantus. Įkalčių įtariamasis atsikratė ten, kur jų nebūtų ieškoję ir nei pareigūnai, nei vidaus tarnybos pulko kariai.
Ypatingai apsiskaičiusiu ir išsilavinusiu žmogumi atrodančiam J. Širvinskui gali būti paskirta psichiatrinė ekspertizė, nes prieš kelerius metus vyriškis bandė nusinuodyti ir buvo gydomas specialios paskirties ligoninėje.
