Sigitas Stasaitis
Kaip tas suvalkietis, kuris prieš išmesdamas jodo buteliuką, įsipjovė pirštą, kad veltui nežūtų paskutinis vaisto lašas, taip ir aš, pamatęs, kad mano pase baigia galioti Rusijos viza, susiruošiau kelionėn į Kaliningrado sritį. Sovetske (na, gerai - patriotams tebus Tilžė) pamačiau slaptąją kontrabandos verslo pusę. Kainų skirtumas tarp Rusijos ir Lietuvos toliau maitina tūkstančius Lietuvos piliečių. Ar sočiai - skaitykite šioje publikacijoje.
Į Tilžę - keturiese
Mane nužvelgęs nuo galvos iki kojų, 46 metų šiaulietis Jonas, kuriam mane rekomendavo viena pažįstama "spekuliantė", sutiko mane pasiimti į Sovetską už 30 litų atlygį. Nenorėjau jam prisipažinti esąs žurnalistas - tikėtina, kad kontrabandinių prekių vežiotojas nenorės viešumo ir žurnalisto nesiveš už jokius pinigus. Kai pasakiau, kad tik noriu nukakti į žvalgybą Tilžėn, kad apsispręsčiau, ar man verta pradėti savo prekių vežiojimo versliuką, Jonas sutiko mane paimti. Ką gi, kai banknotai dingsta Jono kišenėje, mes sukertame rankomis.
Kai sutartą dieną Jono mašina "Audi100" stabtelėjo prie mano namų, pamačiau, kad be manęs ir vairuotojo - dar du keleiviai, tiksliau, keleivės - pensininkės Stasė ir Janina. Jos, pasirodo, irgi nuolat važinėja pirkti rusiškos kosmetikos, kurią paskui parduoda turguje.
"Vienam neapsimoka važinėti tokį kelią, - mums pajudėjus paaiškino Jonas. - Kai benzinas brangsta tokiu greičiu, tenka skaičiuoti kiekvieną litą.
Kol riedame pro Kelmės laukus, Jonas pasakoja, kad prieš pora metų buvo metęs sunkų ir rizikingą rusiškų gėrybių vežiojimo verslą, bet augančios kainos į vėl išginė į Tilžę kontrabandinių prekių, tik jų vežiotojai vengia šio pavadinimo. Kodėl kontrabandinių, jei pagal įstatymą keliautojui leidžiama į Lietuvą įvežti 10 pakelių cigarečių, 2 puslitrius stiprių gėrimų ar 2 litrus vyno, puskilogramį kavos, buteliuką kvepalų? Taip pat teisėta įvažiuoti su sklidinu automobilio baku benzino ir dar vežtis pilną 10 litrų talpyklą. Tačiau įstatymas sako, kad visos šios gėrybės neapmokestinamos, jei skirtos tik pačiam keliautojui, o ne parduoti. Visi supranta, kad nuolat į Tilžę zujančius keliautojus tos kelionės maitina.
Didžiausias pelnas - iš benzino
"Ar apsimoka? Jei nesutrukdo kiti darbai, važiuoju maždaug porą kartų per savaitę. Daug kas rizikuoja, bet aš vežu tik tai, kas leidžiama įstatymu ir lengva parduoti: benziną, cigarečių, kartais degtinės. Visa tai realizavęs, nuo reiso uždirbu maždaug šimtinę. Tad per mėnesį - nuo 800 iki 1000 litų, - atvirauja vairuotojas. - Sutikite, tai nėra dideli pinigai, o dar gi reikia išlaikyti automobilį. Tad tarp kelionių dvi dienas turguje prekiauju indais ir uždirbu dar antra tiek. Apie ateitį stengiuosi negalvoti, o kol kas gyvenu - pusė velnio."
Prisidegdamas cigaretę Jonas dėsto nesudėtingą matematiką: "Iš Rusijos į Lietuvą leidžiama įvežti 10 pakelių cigarečių. Už 20-22 litus Tilžėje nusiperki bloką cigarečių "Bond street", mūsų parduotuvėse kainuojančių jau 46 litus. Tad Lietuvoj rusiškas cigaretes mielai perka už 35 litus. Štai ir skaičiuok, koks pelnas."
Kol raukausi, Jonas paaiškina, kad toks pat menkas uždarbis ir pardavus cukrų bei degtinę. Su kvepalais ar kava iš viso neapsimoka terliotis - šioms gėrybėms labai sunku rasti pirkėjų. Didžiausias pelnas - iš benzino: "Pamatysi, kad dauguma automobilių pasienio eilėje, kaip ir manasis - automobilių dujomis varomos mašinos "Audi 100". Kodėl? Mat atvažiuoji dujomis, o paruošto kontrabandai tuščio "Audi 100" benzino bako talpa - net 80 litrų. Kas nekvailas, į Rusiją važinėja nepastebimai "patobulinęs" baką, kad tilptų bent 100 litrų degalų. Pas rusus litras benzino kainuoja 2,20 lito, o Lietuvoje kaina jau baigia pasiekti 4 litus. Tad grįžęs benziną lengvai parduodu po 3,20-3,50 lito, uždirbu visą šimtinę. Į kelionę pasiimu pakeleivių, tai man ir kelionė su mašinos amortizacija atsiperka, ir važiuoti linksmiau."
Pasienyje - ilgos eilės
Tačiau nebūna pajamų be išlaidų. Kokios jos, toliau įkyriai kamantinėju Joną. "Lietuvai įstojus į Europos sąjungą bei Šengeno erdvę, vizos pabrango iki 35 eurų, - piktinasi Jonas. - Bet tai ne viskas. Rusai reikalauja būti apsidraudus automobilį ir gyvybę. Visaip skaičiavome, pigiausia - pirkti vizą metams. Su visomis papildomomis išlaidomis ji atsieina iki 1000 litų. Kai tiek investuoji, reikia, kad atsipirktų. Tad ir važiuoja žmonės ratu..."
Dar viena bėda - eilės. Kuo didesnį pelną atneša kelionės, tuo ilgiau reikia laukti pasienyje eilėse. Privažiavę Panemunės pasienio postą, ir mes įstrigome puskilometrio ilgio eilės gale. Jonas pareiškia, kad slinkdami voroje kankinsimės porą valandų, o grįžtant - gal net visas penkias.
Kadangi nėra kas veikti, Jonas nupėdina pasikalbėti su "verslo draugais", kurių ne vieną pažįsta. Grįžęs pareiškia, kad šiandien mašinas tikrina muitininkas, pravarde Senbernis. Ir papasakoja apie visą Panemunės posto pareigūnų darbo sistemą: "Muitininkų pamaina keičiasi aštuntą ryto. Į darbą atvykęs tuzinas pareigūnų po du paskirstomi į postus. Viena pora eina tikrinti lengvųjų mašinų, kita - per Karalienės Luizos tiltą į Lietuvą pėdinančių pėsčiųjų. Likusieji triūsia sunkvežimių krovinius tikrinančiame terminale, prie kompiuterių, su dokumentais. Vos pamaina pradeda darbą, kontrabandos vežiotojai telefonu išplatina po visą Lietuvą, kokie muitininkai kur budi."
Muitininkai turi pravardes
Pasak Jono, kontrabandininkai kaip nuluptus pažįsta visus muitinininkus. Tik ne vardais, o pravardėmis.
Bebro pravardę įgijo stambus ūsuočius, mėgstantis su atsuktuvu pasikapstyti autobusų slaptavietėse. Krapšto kaip tikras bebras savo namelį - labai stropiai. Jo kolega dėl lieso kūno bei ilgo kaklo pramintas Žąsinu. Yra ir Žąsinas Antrasis, akiniuotis, pravardę gavęs už labai didelį pomėgį kaišioti nosį į rankines. Ežys - irgi landus, rausia slaptavietes net pūkšdamas. Inteligentas - labai malonus. Visiška Hitlerio priešingybė. Gi žinot, iš fašisto pasigailėjimo nelauk, jis - nuotaikos žmogus. Silkinis - reisinių autobusų vairuotojų siaubas. Įlipęs į autobusą jis nesismulkina su bobučių rankinėmis, iškart šniukštinėja, ar ko paslėpę negabena patys autobuso vairuotojai. Amžinai surūgęs muitininkas pravardę Penki Tūkstančiai gavo už tai, kad ką nors radęs neleistino, vis klykia paskirsiąs penkių tūkstančių litų baudą.
"Pati pikčiausiai yra muitininkė Aldona, turinti Kobros pravardę, bet aš ją vadinu Ginekologe, - neišlaikiusi į pokalbį įsiterpė mano bendrakeleivė, vardu Stasė. - Kartą, būdama itin prastai nusiteikus, ji mus išsodino iš autobuso ir tikrino kaip koncentracijos stovykloje - nusivedusi moteris į kambariuką ne tik nuogai nurengė, bet ir patupdė, ir apgrabinėjo!"
Pasak Stasės, pasiseka keliautojams, kuriuos tikrina Ulybočka. Jis be galo mandagus, visą laiką šypsosi, dėl normą viršijančio pakelio cigarečių nesikabinėja. Nuo Senbernio - nieko nepaslėpsi, tačiau jis tik atskaito piktą ilgą moralą ir praleidžia.
Pasakojimą apie muitininkus Stasė užbaigia legenda apie Kasytę. Tai buvusi be galo griežta ir pikta pareigūnė, tačiau, išaiškėjo, ne visiems. Kartą "lampasiniai" (kontrabandininkų žargonu taip vadinama Lietuvos keliuose mašinas stabdanti ir kontrabandos ieškanti muitinininkų operatyvininkų grupė) sustabdė lengvąjį automobilį, pilnutėlį prikištą kontrabandinių rusiškų cigarečių. Įkliuvėlis pasirodė besąs Kasytės žentas. Operatyvininkai - nedelsdami į Panemunę: "kuris tikrinot, kas pražiopsojot?" Pasirodo, mašiną net netikrinusi praleido ne kas kitas, o pati anyta. Taip Panemunės poste neliko muitininkės Kasytės, ir gimė legenda apie likimo pirštą.
Eilėje - šešias valandas
Mums pagaliau pasiekus užkardą įsitikinu, kad įvažiuodami į Kaliningrado sritį mes neįdomūs nei Lietuvos, nei Rusijos muitininkams. Tiksliau, juos labai domina mūsų pasai, o subliūškusių rankinių netikrino nei mūsiškiai, nei rusai, tik jų pasienietis paprašė praverti bagažinę ir palinkėjo laimingos kelionės.
Kol Jonas ir jo bendrakeleivės nuskuba prekių, Sovetske turiu gerą valandą. Iš pažiūros čia rusai gyvena kaip ir Lietuvoje. Kainos truputį mažesnės, bet ir jų atlyginimai skystesni. Pasigrožėjęs centrinėje miesto aikštėje stovinčia Lenino skulptūra suku atgal, kur manęs ilgoje mašinų eilėje jau laukia Jonas.
Netoli pasienio posto - kioskas, kurio lietuviška reklama ragina pigiai nusipirkti rūkalų ir cukraus. Stebėdamas iš tolo matau, kad kai kurie tautiečiai rizikuoja - cigarečių perka net po 10 blokų. Po to sugrįžę prie eilėje vos judančių automobilių, rūkalus jie dalinasi tarpusavyje, kaišioja į skirtingas rankines bei slaptavietes. Rizikuos.
Stasė supeikia mano pirkinį - du butelius "Finlandijos" degtinės iš pasienio posto "Weitnauer" parduotuvės - kas, kad ji daugiau nei du kartus pigesnė, negu Lietuvoje. Kalbama, kad šioje bemuitėje parduotuvėje daug falsifikuotų prekių.
Jonas neapsiriko - eilėje slinkome 6 valandas. Kol privažiuojame Lietuvos muitinės šlagbaumą, jau temsta.
Tautiečiai mėgsta rizikuoti
Patikrinti mūsų mašiną priėjęs Senbernis gerai nusiteikęs. Tiesa, jis priekaištauja Stasei, kad jos su Janina vežasi perdaug dantų pastos, kremo tūbelių ir net ryšulėlį kažkokių rusiškų tablečių. Moterys puola įrodinėti, kad vaistai nėra receptiniai ar stipriai veikiantys, jos labai ligotos, o kremai, girdi, joms būtini, nes abiem labai riebaluojasi plaukai.
Laukiant eilėje matyti, kad visi keliautojai, net paaugliai - užkietėję rūkaliai, mėgsta degtinę, o cukrų tikriausiai ryja maišais. Bet mūsų muitininkai - ne kvailiai ir ne žiopliai. Jie mašinų užkaboriuose greitai randa slėptuves, traukia iš jų blokus cigarečių. Saiką praradusieji čia pat baudžiami - turi sumokėti už kontrabandines, limitą viršijančias prekes akcizą. Prasmukusieji palaimingai šypsosi, nubaustieji keikiasi - kelionė nuostolinga.
Mums išriedant iš muitinės, stebiu dar dvi kontrabandinių prekių gabentojų grupes. Vieni jų prekių į Tilžę važinėja maršrutiniais autobusais. Didelis privalumas - maršrutiniais autobusai praleidžiami be eilės. Trūkumas - neparsiveži benzino. Ne paslaptis, ne tuščiomis namo grįžta ir šių autobusų vairuotojai - muitininkai nuolat slaptavietėse randa prikaišiota benzino talpyklų, rūkalų, alkoholio.
Stasė anksčiau į Tilžę iš Kelmės irgi važinėjo autobusu. Moteris juokdamasi pasakojo nutikimą, parodantį, kad ir autobusų vairuotojai nespjauna pasipelnyti kelionėse.
Per metus - už trečdalį milijardo
"Kartą važiavau autobusu "Kaliningradas - Šiauliai", - pasakojo Stasė. - Jį tikrindami muitininkai rado kažkurio keleivio lentynoje paslėptą maišelį draudžiamų rusiškų vaistų. Niekas, žinoma, neprisipažino, tad konfiskavę maišelį pareigūnai autobusą nusiuntė į muitinės terminalą, kuriame nuodugniai mašiną išpurtė. Ir ką gi - bagažo skyriaus užkaboriuose rado nemažai blokų cigarečių, dvi talpyklas, sklidinas benzino, ir net didžiulį balioną dujų virtuvės viryklei. Buvo akivaizdu, jog tai ne keleivių daiktai, todėl vairuotojas su konduktorium nenoriai prisipažino. Visos šitos gėrybės buvo apmuitintos, o nubaustieji iš įsiūčio nerado sau vietos, aprėkė keleivius. O mes tyliai kikenome į kumščius."
Trečia grupė - prekių nešiotojai. Dažniausiai tai netoliese gyvenantys bedarbiai, kurie uždarbiauja prekes iš Tilžės per Panemunės pasienio punktą nešdami rankinėse ir maišeliuose. Pasienio gyventojams teleidžiama parsinešti vos 2 pakelius cigarečių ir vieną puslitrį degtinės. Tačiau pasak mano bendrakeleivių, kai kurie vaikščiotojai kasdien sieną kerta po keletą kartų. Nesunku pastebėti šią uždarbiautojų grupę - jų dešimtys, jiems nereikia laukti eilėse, nešikai traukia su maišais rankose per postą vorele. Kartais jie tempia savo prekes, neretai už kelių litų užmokestį perneša (ar reisiniame autobuse per sieną perveža) važiuotų keliautojų leistiną limitą viršijančių gėrybes.
Pagaliau pravažiavęs pasienio punktą Jono automobilis didina greitį, bet dar ilgai pro langą šmėžuoja eilėje nuolankiai stovintys lietuvių automobiliai. Beveik visi - "Audi 100" su tuščiais 80-100 litrų talpos benzino bakais. Muitinininkų skaičiavimais, jei benzinas, rūkalai bei kitos iš Tilžės plūstančios akcizinės prekės būtų nuperkamos mūsų šalyje, šalies biudžetas papildomai surinktų per trečdalį milijardo litų mokesčių. Tik ar gyvenimas Lietuvoje nuo šių pajamų pagerėtų?
S. Strasaičio nuotr.
(Tilze-1) Dauguma automobilių eilėje - "Audi 100", nes į šios mašinos bake galima parsivežti 80-100 litrų benzino.
(Tilze-2) Panemunės pasienio punkte automobiliai eilėje laukia po kelias valandas.
(Tilze-3) Kioskas Tilžėje pirkti rūkalus ir cukrų kviečia lietuviškomis reklamomis.
