Antstoliai turi pagrįsti vykdymo išlaidas
Pastaruoju metu redakcija gauna daug skaitytojų laiškų, kuriuose skundžiamasi tam tikrais antstolių veiksmais. Štai Petras P., nenurodęs savo gyvenamosios vietos, piktinasi, jog prieš kurį laiką vietoj jam paskirtos 200 litų administracinės baudos teko sumokėti kone dvigubai didesnę sumą, nes, laiku su valstybe neatsiskaičius, įsikišo antstolė, kuri pareiškė turėjusi didelių išieškojimo vykdymo išlaidų. "Kokios ten jos išlaidos - du kartus atsiuntė laiškelį, du kartus paskambino, - pyko laiško autorius. - O už šį "darbą" reikėjo pakloti beveik 200 litų!" Kitas skaitytojas guodėsi už padarytą "nedidukę avariją" gavęs 100 litų baudą, tačiau "faktiškai prisiėję atsisveikinti su 250 litų". Antstolis esą paaiškinęs, kad, be baudos, privalu sumokėti ir jos išieškojimo išlaidas. "Negavau jokio raginimo - būčiau iškart susimokėjęs, - skundėsi Vitalijus A. iš Vilniaus. - Kodėl antstoliai taip savivaliauja?"
Skaitant tokius ir panašius laiškus susidaro įspūdis, jog ne visi Lietuvos gyventojai yra susipažinę su antstolių teisėmis ir pareigomis. Pakartotinai informuojame, jog iki 2003 metų sausio 1 dienos antstoliai veikė prie teismo. Nuo šios datos antstoliai ėmė dirbti privačiai - jiems nebemokamas atlyginimas, tenka savo lėšomis nuomotis ar įsigyti darbo patalpas, apsirūpinti kanceliarinėmis prekėmis ir t. t. Vadinasi, visas su skolų išieškojimu susijusias išlaidas turi padengti skolininkai.
Kokį mokestį ir už ką antstolis turi teisę paimti, į ką turi būti nukreiptas piniginių lėšų išieškojimas, numatyta Civilinio proceso kodekse bei teisingumo ministro pasirašytoje Sprendimų vykdymo instrukcijoje.
Kadangi atsirado daug nepatenkintųjų antstolių veiksmais, susijusiais su didžiulių sprendimo vykdymo išlaidų priskaičiavimu, teisingumo ministras Vytautas Markevičius vasario mėnesį pasirašė įsakymą, kuriuo Sprendimų vykdymo instrukcijoje padarė tam tikrų pakeitimų. Šios pataisos turėtų skatinti skolininkus laiku susimokėti baudas.
Skolininkams, kurie antstolio paraginti įvykdys reikalavimus nustatytu laiku, išlaidos mažės. Jie turės antstoliui sumokėti tik bylos administravimo mokestį, faktines išlaidas (pavyzdžiui, pašto išlaidas) ir pusę antstoliui priklausančio atlyginimo.
Panaikintas atlyginimas antstoliui bylose, kuriose iš skolininko gaunamo darbo užmokesčio išskaičiuojami alimentai. Iki ministro įsakymo toks atlyginimas buvo dešimt procentų nuo išieškotos sumos. Dabar skolininkas privalės sumokėti tik antstolio išlaidas ir bylos administravimo mokestį.
Ministro įsakymu nustatyti pakeitimai ir išieškant baudas už administracinius teisės pažeidimus (pavyzdžiui, Kelių policijos skirtas baudas). Jei skirta bauda neviršija 200 litų, prieš taikydamas priverstines vykdymo priemones antstolis skolininkui turės atsiųsti siūlymą sumokėti baudą ir vykdymo išlaidas (iki tol raginimai sumokėti baudą galėjo būti ir nesiunčiami).
Kita vertus, kaip "Akistatai" paaiškino Teisingumo ministerijos Teisinių institucijų departamento vyriausioji specialistė Nijolė Tomaševičienė, kilus įtarimui, kad antstolis skolininkui pateikė didesnes, nei faktiškai turėjo, skolos išieškojimo išlaidas, galima į antstolį kreiptis raštu ir prašyti pateikti sprendimo vykdymo sąmatą (antstolis pateiks, kiek ir kam siuntęs laiškų, užklausų, kur važiavęs ir t. t.). Jei, skolininko manymu, antstolis priskaičiavo per daug, jį galima apskųsti teismui (žyminio mokesčio mokėti nereikia).Teisėjas išsireikalaus vykdomąją bylą, patikrins visus joje esančius dokumentus ir nuspręs, ar antstolio reikalaujama suma yra pagrįsta. Teisėjas gali nurodyti antstoliui perskaičiuoti vykdymo išlaidas ar pan.
Be to, vyr. specialistės teigimu, daug kas priklauso ir nuo to, pagal kokį Civilinį kodeksą (senąjį ar naująjį) sprendimo vykdymas turėjo būti baigtas. Jei pagal senąjį kodeksą, antstoliui priklauso 5 procentų atlyginimas (nuo išieškotos sumos). Jei pagal naująjį kodeksą, sprendimo vykdymo išlaidos numatytos Sprendimų vykdymo instrukcijoje.
