Boleslovas DAČIULIS
Vilkadančiais pavirtom, man regis,
Kas dabar švelnumu bepražys?
Nesibado nūnai tik beragis
Arba, kaimiškai tariant, baužys.
Va todėl pasakyt dar ne metas,
Kad jau eina šviesi ateitis -
Prie mokyklos pyplys dešimtmetis
Žada tau suskaičiuoti dantis.
O toliau, pažiūrėk, skustagalviai:
Jie, nė labas netarę, kai dės -
Nei minkščiausia pūkinė pagalvė,
Nei greitoji turbūt nepadės!
Jeigu kokį stiklelį išgėrei,
Jei ilgiau pasėdėjai svečiuos,
Narkomanai, už sprando nutvėrę,
Kišenes ir centus suskaičiuos.
O jei sesė jauna geltonkasė
Pasiklys nejučia dobiluos,
Neberasi skaistybės nei sesės,
Tik kelnytės pakrūmėj boluos...
Automatai vis tarška kas naktį,
Be kulkosvaidžio būt neramu...
Na tai kaipgi Europon nukakti,
Jei išeiti baisu iš namų?
Pasakykit man šviesiai ir tiesiai,
Atsiliepkit kas nors, po velnių!
Tai kada apsiginti galėsim
Nuo kačių, nuo šunų ir žmonių?!
***
Kada muštas dar nemuštą tvatija,
Tie nesėdi, kam metas jau sėst,
Kai visur, kur žvelgi, demokratija,
Homo homini lupus est!
