Marijampolės viešosios policijos pareigūnai sako, kad didžiausios benamių problemos paprastai "išlenda" apie sausio mėnesį ir tęsiasi iki žiemos galo. Dabar, kai spustelėjęs šaltis "čiupinėja" vos kelias savaites, savo pastogės neturintieji, palikę apleistus negyvenamus pastatus, nebaigtas statybas, nakčiai glaudžiasi pas savo draugus, pažįstamus, "okupuoja" daugiabučių laiptines. Taip bastosi kokį mėnesį, kol aplinkiniams pradeda įkyrėti - apsipratę prišnerkščia laiptines, jose "apgyvendina" ilgai neišsisklaidantį bjaurų tvaiką.
Laikai, kai benamiai žiemą įsikurdavo šilumos trasose (po žeme, atkėlę metalinius dangčius) ar rūsiuose prie šilumos mazgų, - jau kelerių metų praeitis. Daugiabučiuose namuose susikūrus gyventojų bendrijoms, rūpestingai šeimininkų rakinamose patalpose svetimi tapo nepageidaujami. Policininkai žino apie dešimt daugiabučių namų Marijampolėje, kurių laiptines pamėgę benamiai. Tai daugiausia buvę bendrabučiai, taip pat devynaukščiai namai, kuriuose virš devintojo aukšto yra gyventojų retai lankoma patalpėlė. Čia "bomžai" kelias nakties valandas gali praleisti tol, kol elgiasi tyliai ir tvarkingai. Paprastai tokių piliečių darbo diena prasideda apie trečią ar ketvirtą valandą nakties - kiekvienas skuba prie šiukšlių konteinerių ieškoti vertingesnių atliekų, tuščių butelių. Policininkų teigimu, "bomžai" pasiskirstę teritorijas ir net laiką, kada kieno metas raustis šiukšlių konteineriuose. Šių nerašytų taisyklių jie garbingai laikosi, nes nenori konfliktų ir išpuolių.
Benamiai - inteligentai
Nei Marijampolės policijoje, nei savivaldybėje nėra tikslios miesto benamių apskaitos. Kai šių metų vasario mėnesį mieste buvo atidaryti Laikinosios nakvynės namai, jų gyventojai ir yra šios statistikos rodiklis (realūs skaičiai būtų kur kas didesni). Šiuo metu nakvynės namuose gyvena 13 asmenų (yra 18 vietų). Kaip sako patys gyventojai, čia įsikuria vadinamosios aukštesnės kastos benamiai - nepraradę orumo ir dar nesusitaikę su savo padėtimi, kuriantys kitokios ateities planus. Tai dažniausiai gyvenimo dugnan po iširusios santuokos puolę asmenys ir vakarykščiai kaliniai, neturintys artimųjų. Ne kiekvienas sugeba paklusti nakvynės namų taisyklėms - čia reikia atnešti pažymas apie savo sveikatą (benamiai nemėgsta jokių įstaigų), pamiršti alkoholį, už nakvynę sumokėti po 20 litų per mėnesį, nuo aštuntos iki septynioliktos valandos išeiti iš patalpų - ieškotis darbo, gyvenimo draugo, namų. Vakare susirinkę nakvynės namų gyventojai skalbiasi drabužius, gaminasi valgį, studijuoja skelbimų puslapius laikraščiuose, kalbasi, žaidžia šachmatais. Šiltesniais mėnesiais dienas praleidžia uždarbiaudami pas ūkininkus, verslininkus. Žiemą kai kurie benamiai, įsigiję skaitytojo bilietą, laiką stumia miesto bibliotekoje - šį tą paskaitinėja arba paprasčiausiai šildosi ir snaudžia. Šilto maisto jie gali tikėtis "Caritas" valgykloje. Laikinosios nakvynės namuose benamiai gali gyventi pusę metų (išimtiniais atvejais - dar kelis mėnesius) - per tiek laiko jie turi susirasti kitą pastogę.
