Virginija GRIGALIŪNIENĖ
Jurbarko rajono apylinkės prokuratūros prokuroras R. Klimaitis iškėlė baudžiamąją bylą dėl Seredžiaus miestelio Pieštvės gatvėje gyvenusio Juozo Kavaliausko (62 m.) tyčinio nužudymo. Teismas jau sankcionavo įtariamojo įvykdžius šį nusikaltimą, anksčiau jau tris kartus teisto nužudytojo sūnėno Arūno Vaickaus (25 m.) suėmimą trims mėnesiams, o prokuroras pateikė kaltinimą. Tiesa, anot prokuroro, kaltinamasis tyčine žmogžudyste kol kas neprisipažįsta mirtinai sumušęs dėdę.
Kaip pasakojo Arūno Vaickaus motina, nužudytojo Juozo Kavaliausko žmonos sesuo, prieš porą metų iš kalėjimo sugrįžęs sūnus nedavė ramybės nei jai, nei savo 14 metų seseriai Sonatai, nei kitame nedidukės trobelės gale gyvenančiai giminaičių Kavaliauskų šeimai. Juozo Kavaliausko žmona - sunkiai vaikštanti antrosios grupės invalidė, duktė Jurgita - pirmosios grupės invalidė (nei vaikštanti, nei kalbanti), tad Juozas jomis ištisai ir rūpinosi, už tai gaudavo nemažą pašalpą iš valstybės. Tai sužinojęs Arūnas Vaickus įsigudrino iš Kavaliauskų pinigus atiminėti, o šie, vargšai, agresyvaus vyriškio buvo prigrasinti niekam nesiskųsti, bijojo jo keršto, tai ir pildė visus įgeidžius.
Daugybę kartų Arūnas buvo sumušęs ir savo motiną, kiek sykių nuo jo kentėjo keturiolikmetė sesutė Sonata, tačiau ir šios vengė kam nors apie patiriamą smurtą prasitarti - tik buvo užsiminusios Seredžiaus seniūno pavaduotojai Vilhelmai Banzienei. Na, o kai prieš pusantrų metų Arūnas parsivedė sugyventinę Laimą, ir ši, paaiškėjo, buvo ne ką ramesnė nei jos išrinktasis. Laima, sako, irgi nesidrovėdavo užrikti ant sugyventinio motinos, o neseniai ir kauptuku kaip reikiant pamosikavo - Gražinai Vaickuvienei prisiėjo net atgulti į ligoninę...
Tą dieną Arūnas nesitvėrė kailyje - taip norisi išgerti, o Juozas Kavaliauskas iš miestelio sugrįžo be pinigų - dar, apgailestavo, neišmokėjo invalidėms žmonai ir dukrai invalidumo pensijų. Kiek pašūkavęs Arūnas Juozą vėl išvarė į seniūnijos buhalteriją, ir vėl šitas parėjo tuščiomis kišenėmis. Tai kad supyks Arūnas - vargšą žmogelį puolė daužyti kumščiais, spardyti! Pavargęs pastvėrė šalimais gulėjusią guminę žarną... Sako, viską matė ir netgi padėjo Arūnui jo sugyventinė Laima. Taigi Juozas buvo daužomas pagriovyje, o vėliau, jau leisgyvis, atvilktas į kiemą. Kliuvo ir invalidei Juozo žmonai Birutei - jai Arūnas kumščiu pakaušyje įtaisė gumbą.
- Tai gerai, kad Arūną suėmė - dabar nors ramiai galėsiu gyventi, - neslėpdama džiaugsmo dejavo Gražina Vaickuvienė, beje, pati irgi dar nespėjusi išsigydyti paakyje sūnaus paliktų kraujosruvų. - Anksčiau Arūną už grotų lankydavau, į kalėjimą pinigų nusiųsdavau - dabar jau tikrai to nedarysiu... Šitaip mane skriaudė... O ir Juozelis jam niekuo nenusidėjo - kam reikėjo šitaip žiauriai mušti...
Gražinos Vaickuvienės kaimynų žodžiais, reikėtų gerai pakratyti ir nusikaltimo bendrininkę Laimą, Arūno sugyventinę. Ta, girdi, irgi nežiopsojo rankų sudėjusi - padėjo Arūnui dėdę talžyti - kaimynai viską matė!
Kad Juozas Kavaliauskas buvo ilgai ir žiauriai mušamas, patvirtino ir teismo medicinos eksperto pateiktos ekspertizės išvados.
Apie Juozą aplinkiniai atsiliepė tik gerai. Anot kaimynų, jis nors ir neatsisakydavo išgerti, buvo geros širdies, ramaus būdo. Nelikus Juozo, jo invalidės žmona ir dukra turės keliauti į pensionatą - abiem būtina nuolatinė slauga.
