Lietuvos apeliacinis teismas paliko galioti žemesnės instancijos teismo nutartį, kuria Lietuvos autorių teisių gynimo asociacijos agentūros (LATGA-A) prašymu uždrausta demonstruoti Grūto parke kai kurias sovietines skulptūras ir platinti jų atvaizdus.
LATGA-A bei fizinis asmuo buvo pateikę teismui ieškinį: prašė įpareigoti atsakovus - bendrovę "Hesona", viešąją įstaigą "Hesonos klubas", bei saldainius gaminančią bendrovę "Rūta" - nutraukti neteisėtus veiksmus, susijusius su autoriaus neturtinių ir turtinių teisių pažeidimu, sunaikinti autoriaus teises pažeidžiančius kūrinius, apie padarytus pažeidimus paskelbti viešai, nenaudoti kūrinių viešai komerciniais tikslais, atlyginti ieškovams neturtinę ir turtinę žalą, priteisti 6 proc. dydžio palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.
Taip pat ieškovai prašė nepranešus atsakovams taikyti laikinąsias apsaugos priemones: areštuoti saldainių dėžutes su skulptūrų atvaizdais, uždrausti demonstruoti skulptūras ar jų kopijas, taip pat skulptūrų atvirukus. Jie nurodė, kad atsakovai savo veiksmais pažeidžia ieškovų neturtines ir turtines teises, pažeidimai esą tęstiniai, kiekvieną dieną autoriams daroma nepataisoma žala. Teismo sprendimo vykdymas gali pasidaryti sudėtingas, o tam tikrais atvejais ir nebegalimas, nes kiekvienas objekto (saldainio pakuotės ar atviruko) panaudojimas pažeidžiant autoriaus neturtines teises sąlygoja vis didėjančią moralinę žalą.
LATGA-A nutarties vykdymą prašė pavesti ieškovo pasirinktam antstoliui, o areštuotų daiktų saugojimą užtikrinti atsakovų lėšomis.
Vilniaus apygardos teismas liepos 10 dienos nutartimi ieškovų LATGA-A bei fizinio asmens prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių patenkino.
Šią teismo nutartį atsakovai - bendrovės "Hesona", "Hesonos klubas" ir "Rūta" - apskundė Apeliaciniam teismui. Tačiau teismas nusprendė, kad keisti ar naikinti pirmosios instancijos teismo skundžiamą nutartį atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.
Atsakovai atskiruoju skundu prašė Vilniaus apygardos teismo nutartį panaikinti. Skundą grindė šiais argumentais: teismo nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės skirtos ne teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimui, bet tam, kad bent tam laikui, kol bus nagrinėjama byla, būtų suvaržytos atsakovų teisės, nes ieškinio tenkinimas šiuo atveju yra mažai tikėtinas.
Apeliantų manymu, žemesnės instancijos teismas negali taikyti apribojimo, kuris pažeidžia teisės aktus. Šiuo atveju skundžiama nutartimi pažeidžiamas Vyriausybės 1998 m. gruodžio 31 d. nutarimas "Dėl demontuotų tarybinio laikotarpio paminklų skulptūrų perdavimo", nes ieškinyje išvardintos skulptūros buvo perduotos atsakovui "Hesonos klubui" viešai eksponuota. Be to, dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių atsakovai patirs didelę žalą. Priimdamas skundžiamą nutartį, teismas turėjo išsiaiškinti, ar ieškovai sutinka atlyginti tą žalą, ir turėjo priimti nutartį dėl įpareigojimo mokėti piniginį užstatą.
Apeliacinio teismo teisėjų kolegija paskelbė: remdamasi bylos medžiaga, ji nusprendė, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai ir objektyviai išnagrinėjo bylos aplinkybes, svarbias nagrinėjamam klausimui, tinkamai pritaikė nagrinėjamus teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas ir priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį.
Grūto parko ir Lietuvos autorių teisių gynybos asociacijos agentūros (LATGA-A) konfliktas kilo, kai iš parko savininko Viliumo Malinausko pareikalauta mokėti 6 proc. nuo surinktų pinigų už bilietus į parko ekspozciją. Druskininkų pašonėje įsikūrusio parko įkūrėjas mokėti mokestį atsisakė, argumentuodamas, jog skulptūras į parką atvežė ir restauravo savo lėšomis, tuo tarpu šaliai atsikračius sovietų režimo jos buvo pasmerktos sunaikinimui. V.Malinauskas ne kartą stebėjosi, kodėl autoriai nereikalavo ginti jų teisių, kai kūriniai be jų sutikimo buvo demontuojami ir mėtomi į patvorius, o "atsibudo" tik tuomet, kai po restauracijos buvo pradėti eksponuoti daug lankytojų sutraukiančiame parke.
