Grafologija - mokslas, tiriantis žmogaus psichinių ypatybių ir būsenų atspindėjimą rašysenoje. Žodį "grafologija" 1870 metais sukūrė prancūzų kunigas Žanas Hipolitas Mišonas (Jean Hippolyte Michon), remdamasis graikų kalbos žodžiais "graphen" (rašyti) ir "logos" (mokslas). Šis kunigas buvo Prancūzijos grafologijos draugijos įkūrėjas ir susiejo šimtus grafinių ženklų su asmens savybėmis.
Pati pirmoji publikacija, liečianti braižo (rašysenos) analizę, priklauso italų eruditui Camillo Baldi. Tai jis yra 1622 metais išleisto traktato apie grafologiją autorius. Dvidešimtojo amžiaus viduryje psichologas Alfredas Binė (Alfred Binet) atliko daug rašysenos analizės tyrimų. Kunigo Mišono (1859 - 1940) sistemą papildė Žiulis Krėpjė Žasmenas (Jules Crépieux Jasmin), sudarydamas specialų žodyną (t. y. analizės ir interpretacijos metodą, kuris tebėra prancūzų grafologijos pagrindas). Prie viso to prisidėjo ir Ludwig Klages vadovaujama vokiečių mokykla. Milton Newman Bunker 1929 metais Čikagoje įkūrė "grapho - analyse". Tai buvo tarsi kompromisas tarp prancūzų technikos, analizuojančios ženklus izoliuotai ir vokiečių technikos, nagrinėjančios braižą visapusiškai.
Daugiau nei šimtą metų grafologija buvo laikoma diskutuotina sritimi. Nors jos šalininkai turi daug teigiamų įrodymų, patirtimi pagrįstos studijos pilnai nepatvirtina to, ką teigia jos šalininkai.
Ir visgi grafologijos populiarumas neblėsta. Rašysena taip stipriai priklauso nuo kai kurių motorinių mūsų smegenų sričių, jog išsami rašysenos analizė gali leisti diagnozuoti tas sritis kamuojančius susirgimus. Nežymūs rašysenos pokyčiai gali atskleisti neurologines ir psichiatrines charakteristikas daug metų iki to momento, kol kiti simotomai pasidarys akivaizdūs.
Mokslininkai iš Hamburgo universiteto aptiko, kad aktyviausiai rašymo procese dalyvauja smegenų žievės dalis, esanti prie pat galvos viršaus ir atsakinga už visokių tipų judesius. Regėjimą valdantys smegenų žievės plotai nebuvo labai aktyvūs. Regą mes naudojame tik tam, kad raides ir sakinius tvarkingai išdėliotume puslapyje. Minėti Hamburgo universiteto mokslininkai šią išvadą padarė po to, kai grupelė savanorių sutiko rašyti skenuojant jų smegenis. Miuncheno universiteto psichiatras Rolandas Mergelis ir jo kolegos atrado, kad gali egzistuoti stiprus ryšys tarp asmens polinkio susitarti ir lėtesnio rašysenos stiliaus. Nors ir atrodo juokinga, tačiau jie tvirtina, kad kuo sąžiningesnis yra žmogus, tuo netvarkingesnė jo rašysena. Tai priešinga išvada tradicinei grafologijai.
Nauja technologija leidžia daug tiksliau išmatuoti rašysenos parametrus. Lentelėje yra užregistruojami rankos judesiai įvairiomis kryptimis bei greičiai, kuriais atliekami įvairūs brūkštelėjimai. Visa informacija yra analizuojama kompiuterio.
Grafologija naudojama kaip kandidato vertinimo įrankis samdant konkrečiam darbui. Ypač ji plačiai buvo naudojama Prancūzijoje priimant žmones į darbą. 1999 metais buvo pasidomėta ir paaiškėjo, kad iš 62 darboviečių 95 % naudojasi grafologija (50 % iš jų sistematiškai). Deja, pastaruoju metu ši tendencija mažėja (ypač didžiosiose įmonėse).
Anksčiau Vokietijoje grafologija turėjo didelį pasisekimą, tačiau pastaruoju metu šioje šalyje praktiškai nebenaudojama. Remiantis 1994 metų duomenimis, tik 1 - 4 % ja vadovaujasi. Jungtinėje Karalystėje, Norvegijoje ir Italijoje grafologijos naudojimas įdarbinant apsiriboja 2 - 4 %, Belgijoje - 4 - 8 %, o Niderlanduose ja naudojasi tik 3 % įdarbinimo kabinetų. JAV ir Kanadoje grafologija taip pat mažai naudojama įdarbinant. Mike Smith iš Mančesterio administravimo mokyklos teigia, kad tik 2,8 % Amerikos įdarbinimo įmonių dar ja vadovaujasi priimant į darbą.
Tiesa ta, kad ryšium su technine pažanga įmonės vis rečiau gauna kandidatų ranka rašytus motyvuotus prašymus priimti į darbą. Ir visgi daug kur įmonių vadovai po pirmojo pokalbio ir tikslaus būsimojo darbo apibūdinimo paprašo kandidato į darbą savo ranka parašyti motyvuotą prašymą priimti. Taip atsiranda proga patikrinti ne tik kandidato motyvacijos teisingumą, bet ir pridėti prie bylos atliktą grafologinį tyrimą.
Pravartu priminti, kad kriminologija kartais taip pat padraugauja su grafologija.
Taigi, grafologijos populiarumas neblėsta. Teigiama, kad netvarkinga rašysena būdavo siejama su depresija (nors nėra šį ryšį patvirtinančio mokslinio įrodymo), greita - su asmens impulsyvumu, aukštyn kylančios eilutės - su optimizmu. Rašysenos dydis buvo asocijuojamas su didesniu ar mažesniu individo egoizmo laipsniu, o jos tvarkingumas laikomas organizuotos asmenybės požymiu.
Nagrinėti braižą patrauklus ir malonus užsiėmimas, tačiau sėkmė galima tik aplamai žmogų mylint ir gerbiant. Visą laiką būtina prisiminti, kad kiekvienas žmogus turi teigiamų ir neigiamų polinkių. Be to, reikia atsižvelgti į aplinką, kurioje jis tarpsta...
Paruošė Ona Naruševičienė
