Virginija GRIGALIŪNIENĖ
Suklusti verčianti statistika: Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Paramos šeimai skyriaus darbuotojų pateiktais duomenimis, kasmet mažas pajamas turinčioms (ar visai pajamų negaunančioms) šeimoms išmokama per 88 milijonai litų! Invalidams vaikams bei juos slaugantiems asmenims - dar daugiau! O kur dar įvairiausios kompensacijos už kurą, komunalinius patarnavimus, šildymą, transporto išlaidas, higienos priemones invalidų slaugai, ir t. t.?
Padorūs žmonės vis garsiau piktinasi, jog valstybės pašalpų politika - išsigimusi, nes padedama ne tiems, kurie iš paskutiniųjų stengiasi, taupo kiekvieną centą, o alkoholikams, valkatoms, visokio plauko perėjūnams! Negana to, daugelis asocialių asmenų dar drįsta vograuti, kad valdžia - bloga, nes skiriamos per mažos pašalpos, per retai siūloma labdara, per menkos kalėdinės dovanėlės, ir t. t., ir t. t.
Piktinosi "akmenširde" motina
Mums parašė Kupiškio rajono Virbališkių miestelio gyventojas (jo prašymu pavardės neminėsime). Laiške siūloma atvykti į Virbališkius ir patiems įsitikinti, kaip nedorai gyvenanti "akmenširdė motina gegutė Janina Ruzienė". Nuo pirmojo vyro pagimdyti du Janinos vaikai, kaip toliau rašoma laiške, jau suaugę, sukūrę šeimas, du mažiukai - keturiolikmetis Saulius ir vienuolikametis Sigitas - lanko Virbališkių devynmetę mokyklą, o štai 24 metų Rūta ir 16 - metė Loreta - invalidės. Viena - pirmos grupės, kita - antros. Nors, girdi, motina už neįgalių dukrų priežiūrą gaunanti didžiulius pinigus, jų beveik nežiūrinti: kai užgerianti su paskutiniuoju, ketvirtuoju gyvenimo draugu Broniumi - tai ne tik gautos pašalpos "per aną galą išgaruojančios", bet dar parduotuvėje ir "į skolą" paimamama... Jei dar esą Loretėlė, jaunesnioji, šiek tiek judanti, vaikštanti, galinti pasiieškoti duonos kriaukšlės, tai vyresnioji, Rūta, serganti cerebriniu paralyžiumi - visiška bejėgė: nei ant šono pasiverčia, nei atsistoja, nei kalba; maistą vos nuryja - net bulves reikia susmulkinti, sutrinti! "Pamatytumėt, kokie Rūtelės patalai - vieni skarmalai, - rašoma toliau. - Nešvari, apleista, po kelias paras nekeičiami "pampersai" - išmatos net pridžiūvusios prie kūno!" Tai už ką, girdi, tokiai "slaugytojai" mokėti šitokius pinigus - tegu rajono savivaldybės globos ir rūpybos skyriaus darbuotojai ją kuo greičiau veža į pensionatą! Ir kitos invalidės, Loretos, girdi, lai nepalieka "alkoholikės motinos" priežiūrai, nes jokios priežiūros, laiško autoriaus nuomone, nėra!
Toliau pasakojama, kokia Janina Ruzienė esanti apsukri ir aferistė. Ji, girdi, neseniai prisiviliojusi ir tokį vienišą seniuką Povilą Mergiūną, mat šis gaunąs beveik 400 litų pensiją. "Pats senelis sakęs - aš tik pasirašau - ta už nugaros stovi ir iškart pinigus atima," - laiško autorius piktinosi "alkoholikės ir aferistės" Janinos Ruzienės apsukrumu.
Anot laišką parašiusio kupiškėno, Janina Ruzienė dar ir gudri kaip velnias: gerianti tik vakarais, kai žino, jog niekas iš seniūnijos darbuotojų neapsilankys - darbo laikas baigęsis! Tegu, girdi, kuo greičiau atima iš jos invalides dukras, žinoma, ir pašalpas už mergaičių slaugymą - tada toji žinos, kaip lakti. Negalima kankinti vaikų!
Dar ne pati blogiausia šeima
- Janina Ruzienė - darbšti moteris, bet geria tai tikrai stipriai, - laiško autoriaus žodžius patvirtino Kupiškio seniūnijos globos ir rūpybos skyriaus specialistė Janina Kirdienė.
Už ką Ruzienė geria, jei nei ji, nei sugyventinis nedirba? Rajono savivaldybės globos ir rūpybos skyriaus darbuotojai patvirtino, kad Janina esanti oficiali dviejų invalidžių dukrų globėja, už tai gaunanti materialinę paramą. Buvo preliminariai paskaičiuota, jog už neįgalias dukteris Janinai Ruzienei kas mėnesį išmokama per 700 litų, be to, dar skiriama papildoma slaugos pašalpa (147 litai) žmogui su visiška negalia (tokia yra Janinos dukra Rūta) bei transporto išlaidų kompensacija (31,25 lt kas mėnesį, nežiūrint to, kad Rūta nuo vaikystės nepasikelia iš lovos). O jei dar pridėsime seniuko Mergiūno pensiją - jau ir visai nemaži pinigai! Tai ko negirtauti?
- Bet, žinokit, tai ne pati blogiausia šeimyna, - patikslino seniūnijos specialistė Janina Kirdienė. - Yra kur kas baisesnių!
"Parama turėtų būti keliskart didesnė!"
Nuvykome ir pas pačią Janiną Ruzienę. Buvo vienuolikta valanda priešpiet. Janina, kaip ir jos sugyventinis - blaivūs...
Energinga moteris, išgirdusi, jog norime pasikalbėti skiriamų valstybės pašalpų tema, net apsiašarojo! Ji, girdi, tiek daug vargstanti su invalidėmis dukromis, tiek dėl jų pasistengianti, o va valstybė už tai temoka trupinius!
- Kokį tūkstantį?! - riktelėjo Janina Ruzienė. - Va, šiandien laiškininkė turi atnešti pinigus - pamatysit, kiek iš tikrųjų gaunu!
Kaip tik pasirodė ir pašalpų mokėtoja. Janinai buvo atskaičiuota be kelių litų 700.
- Tai va, už šituos pinigus reikia išgyventi 7 žmonėms: man, Broniui, dviems invalidėms dukroms, dviems nepilnamečiams sūnums ir seneliui Povilui! - pakėlusi balsą vardijo Janina Ruzienė. - Vien mokykla kiek kainuoja - drabužiai, apavas, pratybos! O daugiavaikės motinos pašalpos man kažkodėl neskiria!
(Moteris, matyt, pamiršo, kad invalidumo pašalpos mokamos ne visai šeimynai, o invalidėms, be to, kad kartu gyvenantis seniukas Mergiūnas taip pat nemaža dalimi papildo šeimos biudžetą, o abu mokyklą lankantys Janinos sūnūs mokykloje gauna nemokamą maitinimą).
Taigi, kodėl Janinai neskiria daugiavaikėms motinoms priklausančios pašalpos? Pasirodo, Janinos vyras, trijų vaikų tėvas, "gyvena iš sąvartyno" - niekur nedirba, neįsiregistravęs darbo biržoje, todėl nepristatęs reikiamų pažymų. O be tokių pažymų ir pinigėlių niekas neskiria.
- Tegu kiti galvoja kaip nori, bet prie ruso tikrai buvo geriau, - baigęs sutraukti cigaretę į mudviejų pokalbį įsiterpė dabartinis Janinos draugas Bronius.
Šiam pritarė ir Janina. Anais laikais, girdi, už dešimt rublių galėjai "visą tašę" maisto pripirkti, o dabar - dvi "pūslės" alaus neišeitų!
"Tai kiek tamstoms reikėtų kas mėnesį iš valstybės gauti, kad galėtumėte bent pakenčiamai verstis?" - pasiteiravau.
- Nu, kokius tris tūkstančius, - mintyse paskaičiavęs, tarė Bronius.
- Eik tu, gal tiek tai jau per daug, - trumpam suabejojo Janina.
Janina ir jos sugyventinis tikisi, kad gyvenimas pagerės, kai tauta išsirinks geresnę valdžią.
- Aš tai balsuosiu už Adamkų arba už Faksą, - pareiškė energija trykštanti moteriškė. - Adamkus, nors ir senas, bet sveikas drūtas - matyt dėl to, kad kitas amerikonas, Bobelis, jį gydo. O va Faksas - tikras šaunuolis: tylus, ramus, nepasirašė kaip ten tos... sutarties su "Viljamsais". Geras vyras!
- O jei už moterį? Už Kazimierą Prunskienę? - pasiūliau.
- Vai, tik ne už tą veidmainę! - Janina net rankomis mosuoti pradėjo. - Ji - mano žemietė, irgi iš Švenčionių krašto! Pažįstu kaip nuluptą! Matai, dar nenorėjo prisipažinti, kad, kaip ten, KBG dalyvavusi!
- O kaip kaimo žmonės vertina buvusį prezidentą, Algirdą Brazauską?
- Tai kad jis jau nenori būti prezidentu!.. Jį irgi pažįstu! Iš mano krikšto tėvo sodybą nusipirko, dabar su Kristina atvažiuoja į tą vilą pasibūti...
Tiesą sakant, gerokai nugrybavome į šalį... Tai kaip su alkoholiu? Ar gausi šeimynėlė, kaip aplinkiniai liežuviais plaka, tikrai negailinti pinigų svaigalams?
- Kai yra proga - ko neišgerti? - Janina nė nesiruošė gintis. - Bet tik negalvokit, kad mudu su Broniuku kasdien buteliuose mirkstam... Jei kada alaus "pūslę" ištuštinam - viskas... Maistui reikia pinigų! O dar kiek vyrai - Bronius ir Povilas - surūko! Tris pokelius per dieną! Gerai, kad kontrabandinių cigarečių gaunam - vis pigiau...
Ne, Janina tikrai nelaiko savęs alkoholike ar nerūpestinga, prasta motina. Tai kaip iš jos, girdi, gali invalides dukteris atimti, apgyvendinti pensionate? Nieku gyvu motina jų neatiduotų!
Tokiais Janinos Ruzienės žodžiais Virbališkių gyventojai nė kiek nesistebi. Aritmetika aiški: netekus neįgalių dukrelių reikėtų atsisveikinti ir su pašalpomis. O juk asocialioms šeimoms pinigai už vaikus - vienintelis pragyvenimo (gal tiksliau - girtavimo?) šaltinis. Negali susitaikyti su tokiu praradimu! Juo labiau, jei tie vaikai - nekalbantys, tai yra niekam nepasiskųsiantys invalidai...
