Šiemet daugelis Berlyno kino festivalio konkursinės programos filmų verti apdovanojimų. Režisieriaus Atomo Egoyano vadovaujamai žiuri komisijai bus ypač sunku išrinkti geriausią. Pagal skirtingų šalių kino kritikų sudarytus reitingus kol kas pirmauja stilingas kinų kovinis epas "Didvyris", tačiau su juo galėtų konkuruoti sekmadienį (02.09) startavę filmai "Valandos" ir "Viso geriausio, Leninai!"
Laimės beieškant
Pailsėjęs po dramos "Bilis Eliotas" šlovės, britų režisierius Stephenas Daldry sukūrė dar vieną šedevrą. Tai labai liūdna ir depresinė, bet ilgam įsimenanti drama "Valandos" ("The Hours"), kuri jau yra apdovanota "Auksinio gaublio" premija ir, be jokių abejonių, nusipelno "Oskaro". Filme pasakojama apie skirtingų laikų moteris, karštligiškai ieškančias gyvenimo džiaugsmo ir mąstančias apie mirtį. Jos nori būti laimingos ir išvengti liūdesio, bet tai yra pakankamai sudėtinga.
"Kas mūsų laukia po mirties? Mes sugrįšime į tą vietą, iš kurios atėjome į šį pasaulį", - viename įsimintiniausių epizodų kalba rašytoja Virginia Woolf, kurią nepriekaištingai įkūnija po storu grimo sluoksniu, nosies protezu ir senamadišku peruku pasislėpusi australų aktorė Nicole Kidman. D. Britanijos provincijos miestelyje Richmonde ji pradeda rašyti romaną "Mrs. Dalloway", po keliasdešimties metų šį veikalą jau skaito Los Andžele gyvenanti aktorės Julianne Moore herojė, o su jos užaugusiu ir vėžiu sergančiu sūnumi (akt. Edas Harrisas) šiandieniniame Niujorke bendrauja Meryl Streep vaidinama herojė.
Raudonoji Nicole
"Aš pati neskirčiau sau šio sudėtingo vaidmens, nes visuomet įsivaizduoju, kad kitos aktorės yra geresnės už mane. Todėl esu nepaprastai dėkinga Stephenui, kuris nuo pat pradžių tikėjo mano sugebėjimais", - teigė įspūdingą raudonos spalvos suknelę dėvėjusi Nicole Kidman. "Skaitau knygas nuo vaikystės. Man labai patinka leisti laisvalaikį su knyga rankose. Mokyklos laikais teko skaityti Virginios Woolf kūrybos, bet tuo metu man ji velniškai nepatiko, nes visada dievinau romantiką ir poeziją".
Spaudos konferencijoje populiariajai aktorei teko kalbėti ne tik apie vaidmenį naujajame filme, bet atlaikyti nemažą bulvarinės spaudos žurnalistų puolimą. Berlyne labai gyvai aptarinėjami gandai, neva režisieriaus Anthony Mingellos dramos "Cold Mountain" filmavimo metu Nicole Kidman užmezgė meilės romaną su britų aktoriumi ir trijų vaikų tėvu Jude'u Law. "Nenoriu nieko komentuoti šiuo klausimu. Manau, kad labai svarbu gerbti ir nesikišti į kitų žmonių asmeninį gyvenimą, - atsakė nė kiek nepasimetusi aktorė, sulaukusi audringų plojimų. - Koks mano vyro idealas? Aš nežinau. Net neįsivaizduoju. Neturiu jokių kriterijų, koks turėtų būti vyras. Jeigu pasiseks, tai vieną dieną jūs pamatysite mano svajonių princą".
Vokiška Amelija
Gyvenimas "Berlinalėje" verda nuo ankstyvo ryto iki vėlaus vakaro. Beveik visi seansai sulaukia anšlago, o už salės durų dar lieka nemažas būrys žiūrovų. Būtent taip nutiko per vokiečių režisieriaus Wolfgango Beckerio "feel good" stiliaus komedijos "Viso geriausio, Leninai!" ("Good Bye, Lenin!") premjerą spaudos atstovams. Taikliausiai šį filmą galima būtų apibūdinti žodžiais "vokiška Amelija" ir ne vien tik todėl, kad jame skamba to paties prancūzų kompozitoriaus Yanno Tierseno muzika.
Juokingų, dramatiškų ir jausmingų situacijų kupiname filme atspindima Vokietijos istorija. 1990 m. spalį per masinius išpuolius moteris patiria širdies infarktą ir atsiduria komoje. Ji atsibunda tik po 8 mėnesių, bet per tą laiką Berlynas neatpažįstamai pasikeitė (nuversta didžioji siena, nauja valdžia, Vakaruose populiarių produktų invazija, geresnis gyvenimas ir t.t.). Bijodamas, kad mama nepatirtų šoko ir antro infarkto, pagrindinis šios istorijos herojus Aleksas nusprendžia jai nieko nesakyti ir organizuoti gyvenimą, tarsi niekas nebūtų pasikeitę. Vaikinas per televizorių nustatytu laiku transliuoja vaizdajuostėse įrašytas senųjų laikų naujienų laidas (kartais jas tenka sukurti mėgėjišku būdu), visiems namiškiams liepia dėvėti tik senamadiškus drabužius, bute palieka tik senus baldus, maisto produktus perdeda į stiklainius bei pakelius su senosiomis etiketėmis ir stengiasi, kad mama jokiu būdu nepamatytų didžiulio "Coca-Cola" reklaminio plakato.
Afrikietiškas nesusipratimas
Sunkus moters gyvenimas iliustruojamas ir egzotiškajam Senegalui atstovaujančiame filme "Madame Brouette", kuris yra pakankamai nuspėjamas ir niekuo nesiskiria nuo daugybės panašaus stiliaus dramų. Nelaimingų santuokų išvarginta pagrindinė herojė patiki Dakaro policininko pažadais apie geresnį gyvenimą ir ryžtasi dar kartą išbandyti laimę. Tačiau ji net neįsivaizduoja, kad meilius žodelius suokiantis vyrukas tą patį labai sėkmingai kartoja su kitomis moterimis. Visai nenuostabu, kad jai pačiai teks pasileidusį apgaviką... nušauti.
Labai keista, kad toks niekuo neypatingas ir nuobodus filmas surado kelią į prestižinio festivalio konkursinę programą. Netgi Lietuvoje galima būtų surasti kur kas geresnį ir įdomesnį kino produktą. Belieka tikėtis, kad žiuri komisijoje dirbantis Mauritanijos režisierius Abderrahmane Sissako nesugalvotų kaip nors paveikti savo kolegų ir išvengtų dar vieno nesusipratimo.
