Virginija GRIGALIŪNIENĖ
Šilutės rajono policijos komisariato ypatingai svarbių bylų vyriausiasis tardytojas Petras Čepauskas iškėlė baudžiamąją bylą dviem Šilutės gyventojams - Broniui Kakšiui (49 m.) ir Aleksandrui Ivanovui (40 m.). Jie įtariami dviem grupiniais plėšimais. Rajono apylinkės teismas jau sankcionavo sulaikytųjų suėmimą trims mėnesiams.
Kaip pasakojo bylą tiriantis pareigūnas, jau nustatyta, kad pirmąjį nusikaltimą minėti asmenys įvykdė rugsėjo 4-osios naktį. Žinodami, kad Žalgirių kaime pasiturinčiai gyvena Valterio (71 m.) ir Valės (75 m.) Valenčių šeima, plėšikai prie šių gyventojų sodybos iš Šilutės atmynė dviračiais. Patyliukais išėmę verandos lango stiklą, abu sušoko vidun. Tada užsimovė pirštines, ant galvų užsitraukė iš anksto pasiruoštas medžiagines kaukes, vienas išsitraukė metalinį strypą, antras - peilį, ir - pirmyn!
Pirmas buvo užpultas kambaryje miegojęs Valteris Valenčius. Metaliniu strypu daužydami žmogų plėšikai reikalavo pinigų. Kliuvo ir nuo triukšmo pabudusiai Valterio žmonai. Kad nebandytų priešintis, vienas užpuolikas turėtuoju peiliu moteriai perrėžė kaklą. Trūko labai nedaug, ir būtų paliesta arterija - tada vargu ar sužalotoji būtų išgyvenusi.
Apvertę trobą aukštyn kojomis plėšikai surado 1 300 litų, per šimtą eurų, į krepšius susikrovė nemažai įvairių daiktų. Tiko ir kava, ir šaldytuve gulėję dešrigalis, sūris, kelios dešimtys kiaušinių. Kad šie nesudužtų, susikrovė į metalinį indą.
Išsinešdinę iš kaimo sėbrai pasiekė Šilutę ir grobį pasidalino. Didesnė dalis atiteko A. Ivanovui, mat šis išlaiko žmoną ir tris vaikus, be to, Broniui Aleksandras buvo suteikęs laikiną prieglobstį. B. Kakšys pinigus greitai prapylė, o A. Ivanovas nusipirko du paršiukus, maisto produktų, televizorių, vaikus aprūpino avalyne. Dalį, žinoma, irgi pragėrė.
Pasibaigus pinigams po keturių dienų draugužiai suplanavo naują plėšimą. Šįkart buvo nusižiūrėta nuošali sodyba Grabupių kaime, keli kilometrai nuo Šilutės. Abu paėmė ant drąsos ir vėl sėdę ant dviračių pavakare pasiekė Grabupius. Užsukę pas Zofiją (66 m.) ir Bronių (63 m.) Šveikauskus nekviesti svečiai paprašė svaigalų. Šeimininkas degtinės neturėjo, tad B. Kakšys ir A. Ivanovas susisuko atgal. Tačiau toli nenuėjo - nuslinko į čia pat esantį miškelį ir palūkėjo, kol visiškai sutems.
Išgirdęs šuns lojimą Bronius Šveikauskas iškart prisiminė dienos metą buvusius atsilankiusius nepažįstamus vyriškius ir, pastvėręs apsiginti nuo plėšikų įsigytą dujinį revolverį, išėjo į kiemą. Tuosyk vienas atėjūnas jį puolė metaliniu strypu. Žmogelis pradėjo šaudyti, bet užpuolikai suprato, kad ginklas nepavojingas, ir palaukė, kol šoviniai pasibaigs. Tada revolverį atėmė ir vėl žmogų ėmė talžyti. Nors ir labai stipriai sužalotas, Bronius šiaip ne taip ištrūko iš plėšikų nagų ir per laukus nubėgo pas artimiausius kaimynus Lazdauskus kviestis pagalbos. Plėšikai nesivijo - abu įsmuko į trobą ir užpuolė Zofiją Šveikauskienę. Išsigandusi moteris plėšikams pasiūlė dešimt litų, tačiau šie net įsižeidė - metaliniu raktu daužydami moters nugarą ir veidą (išmušė visus dantis!), reikalavo daugiau.
Laimė, Šveikauskų kaimynai Lazdauskai dar nemiegojo. Negalvodami apie tai, kas gali nutikti susigrūmus su balažin kuo ginkluotais plėšikais, Liuba ir Kazimieras Lazdauskai bei 21 metų jų sūnus Artūras atskubėjo padėti. Kresno sudėjimo vaikinukas vieną plėšiką pavijo miške ir pargriovė ant žemės. Sulaikytąjį palikęs saugoti kitiems, Artūras nubėgo į Šveikauskų trobą ir susigrūmė su antruoju įsibrovėliu. Netrukus abu plėšikai buvo perduoti atvykusiems kriminalistams.
Tik praėjus pavojui Artūras Lazdauskas susizgribo, kad skauda vieną plaštaką. Kaip paaiškėjo ligoninėje, per grumtynes lūžo ranka, tad narsusis vyrukas dar kurį laiką negalės eiti į darbą - turės nedarbingumo lapelį. Artūras Lazdauskas akcinėje bendrovėje "Šilutės baldai" dirba staklininku.
- Tomis akimirkomis galvojau tik apie viena - kad tik banditai nepaspruktų, - prisiminė Artūras Lazdauskas. - Pastebėjau, kad vienas jų rankose turėjo kažką panašaus į peilį, todėl perspėjau motiną, kad saugotųsi.
Pats Artūras saugotis neturėjo kada... Pasak jo, jei tąvakar plėšikams būtų pavykę pasprukti, nuo jų būtų nukentėjusi dar ne viena šeima.
Iš tikrųjų, abiejų plėšikų biografijose - žymos apie ankstesnius teistumus. Štai Bronius Kakšys už vagystes teistas jau septynis kartus, kalėjimuose su trumpomis laisvės pertraukėlėmis "gyvenąs" nuo 1978 metų. Šiųmetį sausį jis buvo paleistas anksčiau laiko kaip pasitaisęs, bet niekur taip ir neįsidarbino, šlaistėsi iš vieno Lietuvos rajono į kitą. Rugpjūčio pabaigoje Šilutėje sutiko kalėjimo laikų pažįstamą Aleksandrą Ivanovą ir paprašė, kad šis priimtų gyventi.
A. Ivanovas anksčiau teistas du kartus. Irgi vagišius. Šis iš kalėjimo anksčiau laiko buvo paleistas gegužės mėnesį. Grįžo į Šilutę pas žmoną ir vaikus.
Kaip minėjo tardytojas P. Čepauskas, B. Kakšys parodymus duoda neišsisukinėdamas, o A. Ivanovas stengiasi sumenkinti savo "indėlį", meluoja, bando suklaidinti.
Aiškinamasi, ar šiedu plėšikai nėra įvykdę ir daugiau nusikaltimų.
