Sunki nors ir garbinga profesija
Genadijus SKRIPKA
Vis sunkesnis ir pavojingesnis tampa garbingas degtindario amatas. Šios profesijos vyrų ir moterų tyko trys didžiuliai pavojai: mirtinai nusigerti, susprogdinti "bravorą" ir patekti į nagus policijai.
Samanė degtindariams didelio pavojaus nekelia. Nebent sugalvoja jie kokias nors varžybas ir geria litrais. Tokiais atvejais silpnesnieji gali ir kojas pakratyti.
"Bravoras" kelia didesnį pavojų. Ir į šį verslą ateina civilizacija, tad vietoj malkomis kūrenamo "bravorėlio" liepsna skleidžia dujas. Kadangi jos nuolat brangsta, jau bandoma dujų balionus išsunkti iki paskutinio dujų lašo. Pavertęs balioną su besibaigiančiomis dujomis ar net pastatęs jį "aukštyn kojomis", visų resursų neišsunksi. Auksinių rankų ir proto meistrai ir čia surado išeitį - balioną pakaitina ant ugnies. Bėda ta, kad joks save gerbiantis degtindaris nesėdi prie savo fabrikėlio blaivus kaip ašara. O dujų balionas tikras bjaurybė - tik truputį per ilgai pakaitintas, jau kėsinasi sprogti ir pasiųsti savo šeimininką į amžinosios medžioklės plotus.
Bet pikčiausias degtindario priešas, kaip rodo daugiametė patirtis, yra vis dėlto ne kažkoks dujų balionas, o žaliašvarkis tvarkos puoselėtojas. Su jais degtindario santykiai gali būti dvejopi.
Pirmasis ir tikro lietuvio būdą visiškai atitinkantis variantas - mokėti duoklę savo inspektoriui. Tačiau tai nėra taip paprasta, kaip atrodo. Duoklė bus didelė, o saugumo garantijos nebus. Be to, kiekvieną mėnesį policijai duoklę teks vežti ir natūra, nes gerą naminę komisariatuose vertina ne blogiau už valstybinę.
Galima stoti ir į kitą barikadų pusę ir visiems rodyti špygą. Tada inspektorius degtindarį gaudys kaip savo pikčiausią priešą. Todėl fabrikėlis turės būti kuo toliau nuo namų - kur nors miškelyje, prie upelio. Ramų miegą prie taikiai pūškuojančio "bravoro" taip pat teks pamiršti. Reikės savo nepaeinančią bobutę nunešti ant artimiausios kalvelės ir pasodinti, kad žvalgytų apylinkes ir apie kiekvieną nematytą automobilį mobiliuoju telefonu praneštų - idant degtindaris spėtų atsitraukti nuo savo fabrikėlio bent per šimtą metrų. Tąsyk jau joks policininkas nieko prikišti negalės, nebent iš pykčio fabrikėlį suniokos. Na, o jei užklups prie "bravoro" - bausmė neišvengiama.
Tiesa, teisėjai irgi žmonės, tad supranta, kad teisti reikia žmogiškai. Tuo labiau kad naminukę net pats prezidentas ragauja. Tad ir bausmes dažniausiai skiria pinigines. Papuolus pirmą kartą, dar galima suraityti malonės prašymą prezidentui - šis ne vieną nuo didelės bausmės yra atleidęs. Kartais teisėjai pasielgia visai žmogiškai - už naminės gaminimą ir prekybą nuteisia, bet bausmės vykdymą atideda. Tada vėl gali virti naminukę, nes dirbti kur nors reikia. Nuosprendyje juk nerašoma, kad "bravore" atlikti bausmės negalima.
