Blogiausia, kad žmogus pripranta prie to, prie ko priprasti nederėtų. Pranešimai apie siaubingas girtų valdininkų sukeltas autoavarijas, kuriose žūva ne tik suaugusieji, bet ir vaikai, kartais išklausomi kaip orų prognozė. Tai jau tampa vos ne kasdienybe ir savaime suprantamu dalyku. Turint galvoje, kad dauguma į autoįvykius patekusių girtų valdininkų protekcijų dėka išsisuka, mes sužinome tik mažąją nusikaltimų dalį.
Sąmoningi piliečiai bando analizuoti situaciją, ieškoti bent teorinių būdų, kad nenormali padėtis pagerėtų. Pirmiausia reikėtų atsakyti į klausimą, kodėl taip lengvabūdiškai elgiasi žmonės, kurie kitiems turėtų rodyti pavyzdį. Aš manau, todėl, kad tarp valdininkijos ypač iškreiptas požiūris į tikrąsias vertybes. Nemažai jų aukštas pareigas užima ne todėl, kad yra geriausi, doriausi, teisingiausi, o todėl, kad turi įtakingų giminaičių ar draugų. Toks valdininkas drąsiai sėda prie vairo, nes neabejoja, kad draugužiai, jei atsitiks bėda, pagelbės. Kai kurių valdininkų dorovė taip iškrypusi, kad važiuoti prisigėrus - šaunumo požymis. Ir kuo girtesnis vairuoji, tuo šaunesnis esi. Tikriausiai ne vienam iš mūsų teko girdėti kokio iškrypėlio pasakojimą apie tai, kaip gėrė, kaip begeriant "trūko juostelė", bet, nepaisant to, sugebėjo pervažiuoti visą miestą ir pasiekti namus. O kad būtų šauniau, prideda: "Sustojau prie namų, o iš mašinos pats išlipti negalėjau". O klausytojai žavisi, pritariamai kinkuoja galvomis.
Tokie "kietuoliai" traiško praeivius, dviratininkus, taranuoja kitus automobilius.
Reikia keisti požiūrį į vyriškumą. Tikras vyras, jei jau sėda gerti, pasirūpina, kad jį išgėrusį parvežtų į namus. Paprašo draugo, kaimyno, žmonos, sūnaus, dukters ir panašiai. Pagaliau visuomet galima išsikviesti taksi. Jei "kietas" vyras tuo nesugeba pasirūpinti, jam gerti saugiausia namuose, prie lovos.
Žmonių jau neglumina tai, kad ratuoti girtuokliai atsiperka simbolinėmis bausmėmis: pažeminimu pareigose, ištrėmimu į kitą rajoną, simboliniu nuteisimu paleidžiant anksčiau laiko ir t. t. Jau nebesistebi, kai sužinai, kad po kurio laiko koks nors teisėsaugininkas būna netgi paaukštinamas pareigose.
Tokią sistemą susikūrėme patys, būdami tolerantiški ir atlaidūs ten, kur nereikia. Neteko girdėti, kad ryžtingiau ratuotiems žudikams pasipriešintų žuvusiųjų artimieji, draugai. Nuryja kartėlio ašaras, numoja ranka po pirmos nesėkmės teištarę: "Varnas varnui akies nekirs" ir neieško teisybės toliau, nes suvokia, kad tai kartais neįmanoma.
Gal mūsuose girti drąsiai važinėja dar ir todėl, kad Lietuva nėra šalis, kur galioja kraujo kerštas? Žuvusiųjų giminės keršto baimė sudrausmintų ne vieną.
Kad mano samprotavimai neatrodytų labai slogūs, noriu pasidžiaugti tais policijos ir kitais teisėsaugos darbuotojais, kurie girtų ratuotų chuliganų atžvilgiu elgiasi principingai, sulaiko juos nepaisydami rango, pristato kur dera, nubaudžia. Apie valdininkus nedera sakyti, kad "visi jie tokie", nes ne visi. Visose struktūrose yra žmonių, kurie net ir esant jiems nepalankiai situacijai išlieka principingi, dori, žmogiški. Jie - mūsų viltis.
O kol situacija ne kažin kokia, prieš išeidamas ar išvažiuodamas iš namų būk pasiruošęs susidurti su girto pareigūno sunkiai valdomu automobiliu. Kas saugosi, tą ir Dievas saugo. Tik ne visada ir ne ten, kur girti vairuoja.
Vytautas Vizbaras
