Remigijus RAINYS
Ne vienas vaikystėje esame nuskriausti savo brolių: kam vyresnėlis ausį nusuko, o kam per pakaušį skaudžią "grūšią" krumpliu brūkštelėjo. Užaugus paprastai šios išdaigos užmirštamos, broliai sutaria taikiai ir palaiko vienas litą. Tačiau nėra taisyklių be išimčių - pasitaiko, kad net įmetėję, patys vaikus auginantys broliai santykius aiškinasi smurtaudami.
Zarasų rajono policija pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl egzekucijos, kurią savo jaunesniajam broliui Vidui Venclovai (34 m.) surengė tame pačiame Padusčio kaime gyvenantis Valdas (38 m.).
Vidas pas žmoną ir tris vaikus neseniai sugrįžo iš įkalinimo vietos, kur atliko teismo skirtą bausmę už vagystę. Tą pavasariškąją balandžio pradžios dieną, kai į svečius pas jį užsuko Valdas su savo bičiuliais Aivaru K. (35 m.) ir Renatu D. (20 m.), Vidas labai apsidžiaugė ir nors svečiai buvo pastebimai įkaušę, pakvietė juos už stalo. Užsitęsus vaišėms, vyresnėlis brolis ėmė mokyti jaunėlį, kaip reikia teisingai gyventi, pamokymai tapo vis griežtesni, o galiausiai Vidą sumušė. Tada trijulė kažkur išvažiavo, tačiau netrukus sugrįžo ir pratęsė egzekuciją. Dabar užpuolikai vien kumščių smūgiais neapsiribojo, o pargriovę Vidą ant grindų, pakaitomis spardė.
Išliejusi visą įsiūtį, trijulė savo aukai surišo rankas ir kojas bei nutempė prie kieme stovinčio automobilio. Vidas buvo įkeltas į bagažinę ir nuvežtas į už kelių kilometrų esančio ežero pakrantę. Vyriškis jau laukė pačio blogiausio šios detektyvinės istorijos tęsinio, tačiau prie ežero Valdas su savo sėbrais Vidą išlaisvino ir liepė kulniuoti namo.
Dulkėtu vieškeliu pagaliau pasiekęs namus Vidas nusprendė broliui nedovanoti ir kreipėsi į policiją. Kad kaltinimai atrodytų solidesni, jaunėlis pareigūnams pareiškė, jog prie ežero brolio kompanija jam ant kaklo užmovė virvę bei liepė maudytis šaltame vandenyje, tačiau tiriant nustatyta, kad nei maudynių, nei kilpos ant kaklo nebuvo.
Galutinai išsiblaivę broliai prisiminė savo giminystės ryšius ir pareiškė norą taikytis. Juo labiau kad ūkininkaujantis Valdas turi dešimties vaikų šeimyną ir artėjant pavasario sėjai jam voliotis ant areštinės gultų tikrai nėra kada. Tačiau dabar užsispyrė ir taikaus konflikto sprendimo nebenori, kažkuris iš kitų dviejų "auklėjimo valandėlėje" aktyviai dalyvavusių padustiečių - matyt, užmiršo, kurią konfliktuojančią pusę palaikė.
Zarasų pareigūnai įsitikinę, jog broliškai nebroliška istorija vis dėlto pasibaigs šalių susitaikymu ir jų surinkta tyrimo medžiaga keliaus į archyvą.
O štai Anykščių rajone, antrajame Kurklių kaime, gyvenantys broliai Šarūnas (19 m.) ir Milvydas (23 m.) Sosnovai vienas kitam simpatijas pradėjo jausti tik teismo posėdyje, kai Šarūnas buvo teisiamas už Milvydo sužalojimą. Konfliktas tarp brolių įvyko dar praėjusių metų spalio 1 dieną, kai išgėrus po litrinę sidro butelaitį Šarūnas susikivirčijo ir susigrūmė su Milvydu. Devyniolikametis taip apkumščiavo ir suspardė vyresnįjį brolį, kad šiam teko net dešimt dienų gydytis Anykščių ligoninės Traumatologiniame skyriuje. Anksčiau Šarūnas ne kartą pykosi ir su teisėsaugininkais. Jaunuolis jau buvo teistas už savivaldžiavimą ir Marijampolės pataisos namuose praleido 30 parų. O kur dar nuobaudos už smulkų chuliganizmą bei tyčinį svetimo turto sunaikinimą.
Teisme jaunuolis gailėjosi savo poelgio ir tikino, kad brolį sužalojo netyčia. Šarūnas sakė, jog brolio ligoninėje nelankė todėl, kad jam buvo gėda suspardytajam rodytis į akis. Sužalotasis Milvydas taip pat bandė užtarti jaunesnėlį, teigdamas, jog jo šonkauliai galėjo lūžti ne nuo brolio spyrio, o todėl, kad jis pargriuvo ant nelygios žemės. Be to, šonkaulius esą jis buvo susilaužęs ir anksčiau, todėl jie nebėra tokie tvirti.
Anykščių rajono apylinkės teismo teisėja Alberta Baltušytė pareiškė, jog Š. Sosnovas negali vartoti alkoholio, nes išgėręs tampa neprognozuojamas, taigi balansuoja ant bedugnės krašto. Todėl teismas suteikė Šarūnui dar vieną progą pasukti doros keliu ir už grotų jo nepasiuntė. Š. Sosnovui metams apribota laisvė, o tai reiškia, jog nuo 23 iki 6 valandos ryto jis privalės būti namuose. Tad dabar "sudie" iki paryčių trunkančioms diskotekoms, naktiniams pasivaikščiojimams su merginomis ir net to paties sidro gurkšnojimui su bičiuliais prie viliojamai degančio laužo. Niekur nedirbantis vaikinas įpareigotas įsidarbinti ar užsiregistruoti darbo biržoje ir iki kitų metų balandžio mėnesio Panevėžio teritorinei ligonių kasai atlyginti už brolio gydymą 1502 litus. Teritorinė ligonių kasa buvo suskaičiavusi 100 litų didesnę patirtą žalą, tačiau niekur nedirbantis Šarūnas tą šimtinę suspėjo įmokėti dar iki teismo.