Europos Komisija paskelbė numačiusi 12 mlrd. eurų būsimosioms valstybėms narėms, kurios į Europos Sąjungą (ES) įstos gegužę.
Atnaujinusi 2004 metų biudžetą už jį atsakinga ES komisarė Michaele Schreyer (Michaelė Šrėjer) nustatė 111,3 mlrd. eurų išlaidas, iš kurių 11,8 mlrd. keliaus į Rytų Europą.
Tačiau Europos Komisija suskubo pareikšti, kad plėtra yra santykinai pigi. ES vykdomoji institucija atkreipė dėmesį į tai, kad pagal dabar galiojančią didžiausią išlaidų ribą būtų galima skirti dar 12 mlrd. eurų.
Nors šiemet ES biudžetas ir padidės, valstybės narės į jį mokės mažiau nei 1 proc. bendrųjų nacionalinių pajamų (BNP). Pagal finansines taisykles išlaidų riba negali viršyti 1,24 proc. BNP. Gana nedidelės išlaidos plėtrai rodo, kad rezultatų davė ne vienerius metus trukęs didžiausių mokėtojų, tokių kaip Vokietija, spaudimas kontroliuoti išlaidas.
Didžioji dalis lėšų - 6,7 mlrd. eurų - naujokes pasieks per struktūrinius fondus, skirtus remti skurdesnius regionus (jais galima vadinti beveik visą Rytų Europą). Dar 1,7 mlrd. eurų yra numatyti konkretesnėms kaimo plėtros programoms. Žemės ūkio sektorius sulauks gana nedaug lėšų (287 mln. eurų), tačiau parama būsimųjų narių žemdirbiams laipsniškai didės.
ELTA
