Giedrė POTELIŪNAITĖ
Nuo rugsėjo pirmosios Kauno botanikos sodo direktore tapo Vytauto Didžiojo universiteto Gamtos mokslų fakulteto profesorė habilituota mokslų daktarė Vida Mildažienė. "Nauja šluota gerai šluoja," - sako Botanikos sodo darbuotojai, kurie tikisi gerų permainų ne tik savo darbe, bet ir naudos apleistam Botanikos sodui.
"Botanikos sodas turi tapti svarbiu traukos centru. Turime paruošę ne vieną projektą, kaip jį "prikelti". Buvusiose dvaro, kurio teritorijoje įrengtas sodas, arklidėse turėtų būti įrengta suvenyrų parduotuvėlė, kavinė, gal ir jaukus viešbutukas. Norime atnaujinti oranžeriją, įrengti naujus pėsčiųjų ir dviračių takus, slidinėjimo trasas žiemos metui, o Aleksoto bendrija pasiūlė puikią įdėją - žiemos metu ant užšalusių sodo tvenkinių įrengti čiuožyklą. Tikimės paramos iš Europos Sąjungos fondų ir savivaldybės. Tam, kad galėtumėme įgyvendinti didžiąją dalį idėjų, reikalingi maždaug 25 milijonai litų", - sakė naujoji direktorė.
Nors ruduo dar tik įsibėgėja, darbo dienos popietę Botanikos sode lankytojų labai nedaug. Rožynai vis dar žydi, o aplinka sutvarkyta pavyzdingai, bet gausiu būriu žmonių pasigirti sodas negali.
"Tik iš išorės sodas atrodo gana tvarkingas. Iš tiesų yra labai daug problemų, kurioms spręsti reikalingos nemažos lėšos", - sakė Botanikos sode ekskursijų gide dirbanti Aušra Mačionienė. "Daugiausiai sulaukiame moksleivių ekskursijų, užsienio turistų - vienas kitas. Kai žydi tam tikri augalai, išplatinami skelbimai apie jų žydėjima ir rengiamos gėlių dienos - tada sulaukiame daugiau dėmesio. Pavyzdžiui, tulpių žydėjimo metu susirenka tikrai nemažai lankytojų", - tikino A. Mačionienė.
Deja, oranžerijos būklė tikrai prasta. Dalis jos su egzotiškais augalais, tarp kurių - ir bananas, užrakinta. Užrašas ant durų skelbia, kad ten eiti draudžiama. "Ant galvos gali užkristi koks stogo gabalas, o tada kiltų dideli nemalonumai. Aišku, būna labai sunku specialiai su tėvais banano pamatyti atvykusiam vaikui paaiškinti, kad jo pamatyti negalima, nes tai nesaugu", - apgailestavo ekskursijų vadovė.
Ką pamatyti Botanikos sode tikrai yra. Ekskursijų vadovė parodė nemažai retų augalų. Litopsai, dar vadinami gyvaisiais akmenėliais, auga dykumose. Tam, kad jų nesulestų paukščiai, jie "apsimeta" akmenimis ir spalva iš žalsvos tampa visiškai pilka. Botanikos sodas didžiuojasi vieninteliu lapus turinčiu kaktusu pereskija, seniausiu žemėje augalu Čika, bromuliniais augalais. Pastarųjų viduje iš lapų susidaro taurės formos apskritimas, kuriame gali susikaupti net 5-7 litrai vandens, o kartais tokiuose augaluose apsigyvena žuvytės, mat atsigerti atskridęs paukštis ant kojų atneša ikrų.
Vertingą dovaną Botanikos sodas gavo iš Australijos. Keistą spygliuotį tik 1994 metais atrado Volemio nacionalinio parko darbuotojas Deividas Noblas. Nustatyta, jog tai priešistoriniais laikais augęs araukarijinių šeimos augalas. Paskutinės rastos volemijos fosilijos yra iš laikotarpio prieš 2 milijonus metų.
Botanikos sode yra ir arankorija, kitaip dar vadinama Australijos eglutė, kurią australai puošia vietoj mūsiškės tradicinės, mat iš jos viršutinių šakų susidaro žvaigždė. Lauke auga įspūdingas ginkmedis, kuris čia pasodintas 1937 metais. Mažai kas žino, jog šis medis turi vyriškus ir moteriškus žiedus. Manoma, kad ginkmedis buvęs spygliuotis, tačiau evoliucijos eigoje jo spygliai virto lapais. Dabar Žemėje ginkmedis be žmonių pagalbos neauga.
Sparčiai nykstantis, anksčiau maistui naudotas Diono medis į Botanikos sodą atkeliavo iš Oginskių dvaro ir auga čia jau 150 metų, taigi yra senesnis už patį sodą, mat šiam - 85 metai.
Daugelis auginančių difenbachijas namuose net neįtaria, kad tai nuodingas augalas, o štai dalis Botanikos sode esančių kaktusų žydi ištisus metus.
Botanikos sodas turi savo bananą, papajas, kavamedį, datulę, todėl teiraujamės, gal bent vaisių darbuotojams nereikia pirkti. "Bananai ar datulės užauga vos keli. Jų vaisių ragaujame kartu su vaikais. O štai kavos pupeles šioms dar nespėjus subręsti nuskabo lankytojai, tad kavos pasigaminti nespėjame", - juokėsi A. Mačionienė.
Lankytojai sode prikrečia nemažai eibių. "Vaikai ramiai nepabūna, jiems vis reikia judesio ir veiklos. Neseniai ekskursijos metu keli susistumdė ir užgriuvo ant žemės pastatytus kaktusus. Oi, kiek ašarų buvo!" - su šypsena prisiminė ekskursijų vadovė.
Tačiau ne visus įvykius darbuotojai prisimena su šypsena. "Vasaros metu sodą uždūsta jaunavedžiai. Gražesnėse vietose nusifotografuoti net eilės susidaro. Jie ne tik gėles išmindo, bet ir palieka kalnus šiukšlių. Oranžerijose augalais besigrožintys lankytojai nevengia kokio mažo augaliuko, kurie dauginami ir dažnai parduodami, nugvelbti. Štai neseniai viena garbingo amžiaus ponia ėmė skabyti augalo lapus, o kai ją sudraudžiau, pasipiktino: "Negi jums gaila?", - žmonių nesuprantingumu stebisi Botanikos sodo darbuotoja.
Botanikos sodo tvenkiniai kadaise dvaro savininko Jozefo Godlevskio garbei buvo iškasti jo inicialų formos - "J" ir "G". Neseniai išvalytuose tvenkiniuose plaukioja dvi baltos gulbės. "Šitos gulbės - mūsų sodo nuosavybė, - juokavo A. Mačionienė. - Jos čia gyvena jau keletą metų. Iš pradžių labai nesutarė, todėl teko atskirti, tačiau po kiek laiko vis tiek susiėjo į krūvą, o dabar meiliai susiglaudusios šildosi saulėje".
Dvaro pastate, kuriame dabar veikia administracija žadama įrengti pirmąjį mokslo muziejų, o administraciją iškelti į kitus pastatus.
