Albertas ONIŪNAS
Liudytojai pastebėjo, kaip po šūvio iš restorano automobilių stovėjimo aikštelės išvažiavo "BMW - 528" su Kauno registracijos numeriais. Ši informacija buvo perduota Kauno policijai ir po vidurnakčio bemvas Kaune sulaikytas. Jį vairavo o kartu važiavo dvi merginos. Automobilio bagažinėje rastas revolveris "Cora Brno". Neskelbiama, ar tai kovinis, ar dujinis į kovinį perdirbtas ginklas. Įvykio vietoje nepavyko rasti šovinio tūtelės, todėl tikėtina, kad žudikas šovė iš revolverio. Tiriamos versijos, kaip R. Daškevičiaus mirtis gali būti susijusi su jo verslu ir verslo partneriais Kaliningrado srityje.
Sprogdino namus
Kaune "Daškiniai" savo laiku buvo žinomi taip pat gerai, kaip ir "Daktarai". Remigijais Daškevičiaus kontroliuojama teritorija buvo Žaliakalnis, Kalniečių, Dainavos mikrorajonai. Turto prievartavimas ir automobilių vagystės - tradiciniai verslai. Kurį laiką "Daškei" sekėsi - nukentėjėliai, jei ir kreipdavosi į policiją, tai vėliau įbauginti atsiimdavo pareiškimus. Tačiau atsirado vienas verslininkas, kuris grasinimų nepabūgo ir davė išsamius parodymus, kaip "Daškiniai" 1990 kovą iš jo reikalavo 30 000 rublių. Mat žmogus statėsi namą Jonavoje, todėl nusikaltėliai nusprendė, kad jis gerai gyvena. Iš pradžių verslininkas atsisakė mokėti duoklę, tada prie namo nuaidėjo sprogimas, nugriuvo dalis sienos. Po to nukentėjėlis kreipėsi į policiją ir buvo surengta reketininkų sulaikymo operacija.
"Daškiniai" užplūdo teismą
Pinigus žmogus atnešė, kaip ir buvo nurodyta, prie "Kauno" kino teatro ir perdavė juos V. Kalteniui. Tuo metu kitoje gatvės pusėje stovėjo R. Daškevičius bei tuomečio lauko kariuomenės vado Česlovo Jazersko sūnus Dainius. Policija viską užfiksavo ir trijulę sulaikė. Iki pat suėmimo R. Daškevičius gyveno pas D. Jazerską, jiedu buvo geri draugai, kartu lankė kovinės savigynos treniruotes. Baudžiamoji byla buvo iškelta tik dėl to vienintelio turto prievartavimo epizodo. Nukentėjėlis atsilaikė iki galo ir parodymų nepakeitė. Byla pasiekė Aukščiausiąjį teismą, ją nagrinėjo teisėjas V. Greičius. Kadangi jau pirmąją teismo dieną pastatą užtvindė būriai Kauno "kampuotų berniukų", toliau byla buvo nagrinėjama uždarame posėdyje. Taip 1991 -aisiais buvo paskelbtas nuosprendis, kuriuo R. Daškevičiui paskirta 7 metų laisvės atėmimo bausmė.
Žudikas varlius
"Daškė" pakliuvo į Pravieniškių 2-ąją sustiprinto režimo koloniją, kuriai tuo metu vadovavo V. Zareckis. Čia "Daškė" turėjo didelį autoritetą ir buvo laikomas "verchu. Tai laikais būdavo kalbama, kad R. Daškevičius sėdi išskirtinėmis sąlygomis, kone konjaką kasdien geria. Tuo tarpu laisvėje likę jo gaujos nariai vertėsi, kaip kas išmano. Bene labiausiai išgarsėjo geras R. Daškevičiaus draugas Ričardas Valionis, pravarde Varlius. 1992 metų sausį jis susitiko su alytiškiais V. Germanu ir S. Ziniu, pažadėjęs tarpininkauti įsigyjant didelį kiekį cigarečių. Įsėdo į jų "aštuntuką" Zanavykų gatvėje ir pistoleto "Makarov" šūviais abu nužudė. Vieno iš nužudytojo kišenėje buvo rastas raštelis su Varliaus duomenimis, todėl po nužudymo laisvėje jis teišbuvo tris paras. Pareigūnai rado ir ginklą, kurį Varlius buvo užkasęs. Aukščiausiasis teismas R. Valioniui skyrė kalėti iki gyvos galvos. Varlius ir dabar atlieka bausmę. Dar vykstant parengtiniam tardymui buvo surinkta daug duomenų apie Žaliakalnio grupuotę. R. Daškevičiaus draugais ir bendražygiais buvo įvardinti: Algis Stalauskas - Stalas, Gintaras Kupčiūnas - Kupčia, Arikas Pastuškovas - Storas, Arvydas Eidukaitis - Aidelis, Gintautas Bakanauskas - Bakanas, Vaidotas Stankevičius - Smauglys ir daugelis kitų. Du paminėti paskutiniai - jau nužudyti.
Atsėdėjo tik 4 metus
Septynerių metų "Daškei" sėdėti nereikėjo. 1993 metų vasarą jam pritaikytas Amnestijos įstatymas ir bausmė sumažėjo iki 5 metų ir 8 mėnesių. 1994 metų liepą suėjo terminas, kai atlikęs tris ketvirtadalius bausmės, Daškė už gerą elgesį galėjo būti paleistas iš kolonijos lygtinai. Taip ir įvyko. Kilo didžiulis triukšmas, paaiškėjo, jog kolonijos administracija savo teikime Kaišiadorių apylinkės teismui paleisti R. Daškevičių prirašė fantastiškų dalykų. Pavyzdžiui, kolonijos vadovybė paskaitė teismo nuosprendį ir nusprendė, kad R. Daškevičiaus kaltės įrodymų nėra. Teismo posėdyje nedalyvavo nei prokurorė, nei sekretorė, nors protokole pažymėta, kad jos dalyvavo. Kolonijos viršininkui V. Zareckiui ši istorija kainavo papeikimą. Kaišiadorių teismo sprendimą Generalinis prokuroras A. Paulauskas apskundė, bet 1995 metų sausį bylą nagrinėjant iš naujo, liko galioti senasis nuosprendis ir tuo metu Kauno "Raudonojo kryžiaus" ligoninėje nuo sumušimų besigydantis R. Daškevičius galutinai ir teisėtai liko laisvėje.
Teisėsauga kapituliavo
Policija turėjo operatyvinių duomenų, kad iš kolonijos paleistas "Daškė" vėl buria savo gaują, užsiima reketu bei skolų išmušinėjimu. Vienas vilnietis nukentėjėlis buvo parašęs policijai pareiškimą, tačiau "daškiniai" jį pavėžėjo iki "Koordinatės" gamyklos pirties, kur dažnai leisdavo laiką ir gerokai pakankino. Po to žmogus pamiršo visas savo pretenzijas "daškiniams". Pirtyje buvo atlikta krata, rastos megztos kaukės, pistoletas "TT", įrankiai automobilių spynelėms laužti. Iškart po to, gegužę, 11 "daškinių" buvo sugaudyti ir uždaryti už grotų pagal prevencinio sulaikymo įstatymą. Pats R. Daškevičius dar tebesigydė ligoninėje ir sulaikymo išvengė.
Tapo sporto veikėju
Galima sakyti, kad tai ir buvo paskutinis teisėsaugininkų "pasispardymas" prieš gaują. 1999 metais R. Daškevičiui dar buvo taikomi Organizuoto nusikalstamumo užkardymo įstatyme numatyti apribojimai, tačiau jau tada jis dėjosi rimtu verslininku, o informacijos apie jo neteisėtą veiklą buvo gaunama vis mažiau. Tais pačiais metais R. Daškevičius tapo Lietuvos bokso federacijos prezidentu. Kūno kultūros ir sporto departamento direktorius Kurtinaitis, atakuojamas spaudos, sakė, kad žmogaus praeitis ne ką tereiškia, svarbu, kad sportui būtų naudos. Pastaruoju metu kalbama, kad boksas Lietuvoje atgijo. R. Daškevičius sugebėdavo rasto perspektyviems sportininkams turtingų rėmėjų, pakilo jo, kaip verslininko autoritetas. 2001.11.26.
