Remigijus RAINYS
Vieną vėlyvą vakarą Varėnoje, J. Basanavičiaus gatvėje, daugiabučioo rūsyje aptiktas benamis Kęstutis Ruluška (49 m.). Vyriškis, kurio kūne nesimatė jokių smurto žymių, be sąmonės tysojo ant krūvos skudurų, veikiausiai atstojusių jam patalą. Nugabentas į vietos ligoninę nelaimėlis jau kitą dieną mirė, taip ir neatgavęs sąmonės.
Nepaisė perspėjimo
Teismo medicinos ekspertas nustatė, jog K. Ruluškos mirties priežastis - nuo smūgio trūkusi žarna, todėl rajono policijos komisariato pareigūnai pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl tyčinio nužudymo. Netrukus tyrėjai nustatė, kad jau ilgą laiką darbo neturėjęs vyriškis tame rūsyje glaudėsi neatsitiktinai. Kęstutis kartais aplankydavo tame pačiame daugiabutyje gyvenančią savo mamą ir nors jos sugyventinis posūnio nepriėmė į savo butą, tačiau neprieštaravo, kad jis nakvotų bendro naudojimo rūsyje. Su tuo nesutiko kiti namo gyventojai - jie K. Rulušką vydavo lauk, o jo atsineštus daiktus išmesdavo į šiukšlių konteinerį. Kęstutis dieną praslampinėdavo gatvėmis, o vakare vėl įsmukdavo į nakvynės vieta jam tapusį rūsį. Kelis kartus rūsyje vyriškį užtikęs šio namo gyventojas Edikas Čironas (26 m.) Kęstutį buvo įspėjęs, kad šis susirastų kitą būstą, tačiau K. Ruluška šio perspėjimo nepaisė. Tad kai laikinai nedirbantis E. Čironas vakare norėjo pastatyti rūsyje savo dviratį ir vėl aptiko neprašytą svečią, tarp jų kilo konfliktas. Edikas bandė išmesti laukan Kęstučio mantą, tačiau šis įsikibo jam į ranką ir nešvariu nagu giliai įbrėžė pirštą. Jaunuolis staigiai atstūmė benamį ir šis krito ant grindų. Bent jau tokius parodymus E. Čironas davė jį sulaikiusiems pareigūnams, kurie mano, kad šis kritimas K. Ruluškai galėjo būti lemiamas.
Varėnos rajono apylinkės teismas leido įtariamąjį suimti vienam mėnesiui. Nugabentam į tardymo izoliatorių Edikui netikėtai ėmė tinti ranka (manoma, jog nuo benamio nagų į žaizdą pakliuvo infekcija) ir įtariamasis buvo skubiai paguldytas į Laisvės atėmimo vietų ligoninę.
Orgijos "vasaros rezidencijoje"
Alytuje, Santaikos gatvėje, išlikusiame sovietmečiu garsios Draugijos armijai, aviacijai ir laivynui remti, anuomet labiau žinomos trumpiniu DOSAAF, buvusiame stalių dirbtuvių pastate jau seniai nebeliko nei langų, nei durų. Naujai statomo daugiabučio ir išpuoselėtos privačios valdos kaimynystėje atsidūręs mūrinukas daugiau nei iki pusės užverstas šiukšlėmis bei kitokiu iš visų pakampių surankiotu šlamsštu, tačiau tai visiškai nemaišo vietos valkatoms, čia įkūrusiems savo "vasaros rezidenciją". Benamių negąsdino net iš lūpų į lūpas perduodamas pasakojimas, jog sovietmečiu šiose dirbtuvėse kažkoks karininkas nušovė savo meilužę ir nuo to laiko ši vieta esanti prakeikta. Naujųjų laikų įnamių sukeltos orgijos nuo buvusių dirbtuvių atbaidydavo visus retus praeiviu ir tik sulaukėję katinai, tūnodavo pakampėse ir taikydavosi nutverti kokį kąsnelį iš valkatų.
Nuo neramių kaimynų aukštoka tvora atsitvėrusi privataus vienaukščio šeimininkė net ir dieną rakina vartelius, nors teigia, jog su valkatomis didesnių konfliktų neturėjusi. Moteris tikino, jog vasarą čia nuolat nakvoję benamiai į jos valdas nesibrovė, tačiau pasigėrusios jų damos taip laidydavo gerkles, iš kurių liete liedavosi patys nešvankiausi žodeliai, kad norėdavosi vaikams vata užkišti ausis.
Atvėsus orams ir prasidėjus lietums, benamiai bemaž liovėsi nakvoti, ko gero, paskutinį sezoną riogsančiose dirbtuvėse, tačiau rytais ir popietėmis vis dar rinkdavosi padrybsoti ant čia numestų palaikių čiužinių, gurkšnodami pilstuką ar langų valymo skystį, aptartinėdavo savo reikalus. Nuolatinio šeimininko ši landynė neturėjo, tačiau iš dažniau čia besilankančių neabejotinai išsiskyrė rudabarzdis šlubčiojantis vyriškis, kurį kiti pagarbiai vadino Alfonsu. Iš pažiūros dar nė šešiasdešimties neturintis Alfonsas kone visuomet ateidavo vienas, nuo automokyklos mokomosios aikštelės pusės. Teistumus už vagystes bei chuliganizmą jau ne ant vienos rankos pirštų skaičiuojantys benamiai tarpusavio santykius dažnokai aiškindavosi jėga, tačiau Alfonsą užkabindavo retai, mat jo autoritetas buvo neginčijamas.
Negyvas rudabarzdis
Kai vieną rytą į policiją, dviejų sugėrovų lydima, atėjusi viena nuolatinė šios kompanijos dalyvė Oksana Kanaškina (28 m.) pranešė, jog namelyje ant čiužinio guli kažkoks nebegyvas vyriškis, sunku buvo patikėti, kad tai tas pats rudabarzdis. Nuvykus į įvykio vietą net nespecialistui buvo aišku, jog prieš nelaimėlį - smurtauta. Visa negyvėlio galva buvo nusėta muštinėmis žaizdomis.
Pagaliau nustačius, kad nužudytasis - tai pastovios gyvenamosios vietos neturintis alytiškis Alfonsas Čižauskas, O. Kanaškina "prisiminė", jog ji ir jos sugyventinis Algis Jakštas (39 m.) bei pastarojo bičiulis Rytis Patinskas (42 m.) savo akimis matė, kaip per išgertuves Alfonsą lazda sumušė 3 tos pačios "benamių gildijos" nariai. Oksanos žodžius jos sėbrai sugebėjo patvirtinti tik linksėdami galvomis, nes apgirtę liežuviai jų savininkų nebeklausė.
Kol pareigūnai įtariamųjų ieškojo aplinkinių šiluminių trasų vamzdžiuose, teismo medicinos ekspertas nustatė, jog A. Čižauskas buvo mušamas ne lazda, o metaliniu daiktu, greičiausiai vamzdžio nuopjova. Sužinojusi, kad jos nurodyti vyriškiai jau atgabenti į areštinę, parodymus pakeitė ir O. Kanaškina. Oksana teisėjos akivaizdoje prisipažino, kad apkalbėjo savo atsitiktinius pažįstamus, gelbėdama nuo sulaikymo savo sugyventinį A. Jakštą. Anot jos, mirtimi pasibaigęs konfliktas tarp sugėrovų kilo lyg ir dėl nesažiningai padalintų svaigalų.
Tad šnekios moteriškės apkalbėta trijulė galėjo pasiguosti tik tuo, kad šiltai pernakvojo ganėtinai švarioje kameroje ir gavo nemokamus pusryčius, o areštinėje ją pakeitę Algis Jakštas ir Rytis Patinskas savo kaltę visokeriopai neigė. Tačiau teismas leido juos suimti 15 parų. Dešimt parų blaiviems apmąstymams areštinėje teisėja suteikė ir Oksanai, mat, neatmetama, kad ji ir vėl gali pakeisti savo parodymus.
Nusikaltimo įrankiu buvęs vamzdžio galas taip pat nesurastas - benamiai jį greičiausiai pardavė kažkurioje metalo supirktuvėje.
