Irena ZUBRICKIENĖ
Prakalbę apie namus Gyviškių kaime (Marijampolės savivaldybė), iš kurių praėjusį rugpjūtį pasklido žinia apie kruviną motinžudystę, žmonės, mėgstantys svarstyti bei diskutuoti, baisisi dar ir šiandien - kodėl tiek daug nelaimių vyksta po tuo pačiu stogu? Kada šiuose namuose nors metams įsivyraus ramybė? Neseniai Kauno apygardos teismas septynerių metų laisvės atėmimo bausme nuteisė septyniolikmetį Egidijų Gedminą, kuris lemtingąją rugpjūčio 13-osios naktį kirviu užkapojo ir peiliu užbadė savo motiną Adelę Birutę Gedminienę (49 m.). Gyviškiečiai jau dabar baiminasi, kas bus, kai vaikinas sugrįš atlikęs bausmę...
Tragedijos - iš kartos į kartą
Kaimynų prakeiktais vadinamuose namuose dabar gyvena nuteisto motinžudžio vyresnysis brolis Algis Gedminas (29 m.) ir abiejų dėdė Petras Žukauskas (45 m.) - nužudytos motinos brolis. Algio teigimu, nelaimės ir netektys jų namuose - itin dažnas reiškinys. Vyras prisimena, kad jis buvo vos puspenktų metukų, kai mirtis pasiglemžė metais už jį jaunesnę sesutę Dalytę. Mergytė iš netoli namų esančio vandens telkinio bandė išgriebti įkritusią lėlę ir vandenin paniro pati. Nuskendusios dukrelės kūną aptiko motina A. B. Gedminienė. Po šios nelaimės praėjo nedaug laiko, ir namus vėl apgaubė gedulas. Šįkart mirtis buvo žiauri, smurtinė: Algio dėdė Juozas Žukauskas, Adelės Birutės brolis, mirtinai sumušė savo motiną, Gedminukų senelę. Kaip dabar pasakoja Algis, močiutės mirtį užsakė jos pačios vyras, norėjęs atsikratyti žmonos, nes tuo metu buvo nusižiūrėjęs kitą moterį. Motinžudžiu tapęs Juozas Žukauskas tuokart buvo pripažintas nepakaltinamu, tad teismo bausmės išvengė. Tačiau žudikas savo dienas užbaigė pensione - vienišas, artimųjų apleistas, niekam nereikalingas. Našlyste, sako, neilgai tesidžiaugė ir tragedijos "užsakovas" - mirė praėjus porai metų po žmonos mirties.
Algis Gedminas lyg pro miglas prisimena ir savo tėvą Juozą Gedminą. Jis ir šiandien nežino, kiek tiesos yra nuo vaikystės girdėtose kalbose, kad tėvas buvo nuteistas už tai, jog viename bare nužudė moterį. Kažkiek laiko žudikas praleido už grotų, o 1984-ųjų pavasarį grįžo į namus. Praėjus bene pusmečiui teko laidoti ir jį.
Degtinė, barniai, ašaros...
Gyviškiečiai sako, kad Žukauskų ir Gedminų namuose nuo seno buvo garbinama degtinė, kuri išprovokuodavo šeimos narių nesantaiką, smurtą ir ašaras. Našle likusi Adelė Birutė Gedminienė, be paskendusios dukrelės, turėjo dar tris sūnus. Moteris, nors kalbama, jog buvusi darbšti, nesugebėjo savo šeimai sukurti jaukaus namų židinio, sočios aplinkos. Užuot draudusi savo abiem vyresnėliams laižyti velnio lašus, A. B. Gedminienė neretai atsisėsdavo prie butelio drauge su jais, kaip ir kartu gyvenantis jos brolis Petras. Skurdi namų aplinka ir namuose esančių suaugusiųjų požiūris į gyvenimą "išstūmė" iš namų šeimos jaunėlį - dvylikametį Ovidijų, kuris jau ne pirmus metus gyvena Kalvarijos savivaldybėje esančiuose Sangrūdos globos namuose. Motina berniuką kartais aplankydavo, kartais pasidomėdavo juo (paskambindavo telefonu), tačiau į namus neparsiveždavo. To kažkodėl neleisdavo daryti ir giminaičiams. Kalbama, kad Adelė Birutė sielodavosi dėl tokio savo jauniausios atžalos likimo. Bet daugiausia rūpesčių pastaruoju metu moteriai keldavo vidurinysis jos sūnus Egidijus. Niekur nedirbantis ir nebesimokantis nepilnametis net ir blaivus būdavo labai agresyvus, o išgėręs visai pasiusdavo: šeimos narius ar net kaimynus nei iš šio, nei iš to vaikydavosi nustvėręs dalgį, peilį ar kirvį. Anot Algio, brolis įsiūčio momentais kažkodėl įgaudavo labai daug jėgos ir net jį, vyresnį ir stipresnį, į šalį nusviesdavo lyg kokią skiedrą. Itin dažnai Egidijus užsipuldavo ir motiną - ne tik grasindavo, bet ir ranka ar kokiu daiktu užduodavo, plaukus raudavo. Adelė Birutė vienai kaimynei buvo guodusis nebežinanti ką daryti, kaip toliau gyventi - josios vyrai visiškai bebaigią sugriauti jos gyvenimą. Egidijus motinai esą buvo išdėstęs savo užmačias: užmušiąs močią, paskui - brolį Algį, tada - kaimyną, kaimynę, o aplinkinius padegsiąs. Tokių sūnaus "planų" kamuojama motina net buvo prasitarusi vis dažniau pagalvojanti apie savižudybę. Vienądien, kai Egidijus išdaužė kelis namų langus, motina pranešė apie tai policijai ir pasirūpino, kad sūnus būtų išvežtas gydyti į psichiatrijos ligoninę.
Nuo neapykantos - iki žmogžudystės
Gavusi žinią, kad nepilnametį sūnų iš ligoninės jau reikia pasiimti, A. B. Gedminienė į kelionę nė nesiruošė - netikėjo, kad per tokį trumpą laiką ligonis išgydomas. Egidijus į namus parvažiavo pats - didesnę dalį kelio pavėžėjo svetimi žmonės, o apie dešimt kilometrų parpėdino pėsčiomis. Nuo tos dienos Egidijus motinai pradėjo vis atviriau demonstruoti savo neapykantą už tą jos nemeilę, už tai, kad jis, paties įsitikinimu, buvo nevertai įkištas į "psichinę". Jaunuolį tarsi būtų užvaldęs noras už būtas ir nebūtas skriaudas atkeršyti ir motinai, ir kitiems namiškiams.
Lemtingąją rugpjūčio 13-ąją Egidijus prie kaimo parduotuvės girtavo su nepilnamečiais draugais. Jo teigimu, visus vaišino Egidijaus dėdė Petras Žukauskas. Po to apgirtęs jaunuolis su alaus buteliu rankoje vaikštinėjo po kaimą. Pas vienus kaimynus susiradęs taip pat stiklelį kilnojantį savo brolį Algį tuoj pat su juo susipyko, susimušė ir kaimynų vaikams nurodė atnešti jam kirvį. Egidijus dar broliui pasakė, kad tą vakarą jis neišvengs "greitukės" - būsiąs užmuštas. Vengdamas didesnių muštynių Algis parėjo į namus ir perspėjo motiną apie įsisiautėjusį Egidijų. Patarė jai kur nors pasislėpti arba visai neįsileisti "durniuojančiojo" į namus. A. B. Gedminienė atsakė nebijanti savo sūnaus ir liko namuose. Vėlyvi praeiviai dar matė ją lyg ko lūkuriuojančią ant kelio prie namų. Ir Algis, ir dėdė Petras, baimindamiesi Egidijaus grasinimų, miegoti nuėjo ant šieno. Rytą pakilęs Algis, vos pravėręs namų duris, aptiko motiną nebegyvą, tarp lovų gulinčią kraujo klane. Niekam nekilo abejonių, jog tai - Egidijaus darbas. Pats "herojus" buvo išėjęs iš namų - policininkai jį rado netoliese augančiame beržynėlyje. Jaunuolis atrodė ramus, savo kaltės neneigė. Ūkiniame pastatėlyje buvo rastas ir žiauraus nusikaltimo įrankis - kruvinas kirvis. Paaiškėjo, kad Egidijus, neva ketindamas kirviu tik pagąsdinti motiną, kuri parėjusiam sūnui priekaištavo dėl girtavimo ir sudavė ranka per veidą, kelis kartus tvojo jai kirviu per nugarą ir galvą. Nuo aštrių smūgių susmukusios ir krauju paplūdusios motinos jaunuolis nepaliko ramybėje - padėjęs kirvį, prie motinos sugrįžo nešinas peiliu ir darbavosi toliau. Vėliau teismo medicinos ekspertai nustatė, kad nelaimėlei buvo padaryta apie 20 durtinių, pjautinių ir kirstinių žaizdų. Moteris mirė netrukus.
"Paleistojo į pasaulį" sindromas
Po įvykio buvo manoma, kad motinžudžiu Egidijus greičiausiai tapo dėl psichikos ligos. Tačiau teismo psichiatrijos ekspertai nustatė, kad vaikinas nėra ir nebuvo psichikos ligonis - jis tik buvo girtas, labai įtūžęs, bet suprasti ir kontroliuoti savo veiksmus galėjo. Beje, nužudęs motiną Egidijus, ginkluotas kirviu, kaimynų namuose įnirtingai ieškojo brolio Algio - greičiausiai būtų puolęs ir jį. Po tragedijos kalbintas Algis tikino niekada neatleisiąs Egidijui už motinos nužudymą, už nenuspėjamus siautėjimus ir apskritai nebelaikąs jo broliu. Ir Algis, ir jo dėdė Petras dabar gyvena viltimi, kad, suėmus Egidijų, iš namų ilgam išėjo nelaimės.
- Turbūt todėl taip ir atsitiko, kad Egidijus jau senokai jautė artimiausių savo žmonių nemeilę, - bandė įvardinti tragedijos priežastis su E. Gedminu bendravę teisėsaugininkai. - Susidarė toks įspūdis, kad Egidijus per visą savo gyvenimą nepatyrė motinos tikrosios šilumos. Jis tik buvo paleistas į pasaulį - to vaikui neužtenka. Neturėjo nei smagios vaikystės, nei gražios jaunystės. Nedidukas, fiziškai neišsivystęs, turintis nedidelį protinį atsilikimą, o "nupieštas" kaip suaugusiųjų šeimos narių ir net viso kaimo, kuris jau ir šiandien baiminasi dėl ateities su Egidijum, siaubas! Tokiu turbūt tampa tik žmogus, kurio visiškai niekas nemyli. Be meilės žmogus žvėrėja.
Letos KAULINIENĖS nuotraukos:
- Algis Gedminas neketina atleisti broliui, nužudžiusiam motiną
- Petras Žukauskas vis pasvarsto, kokia nematoma jėga jų giminėje "perkelia" nelaimes iš kartos į kartą
(nuotraukas atsiųsiu apie 10 val.)
