Sunku įsivaizduoti, kaip po to, ką padarė ir už ką buvo nuteistas, biržietis Gediminas Narkevičius (22 m.) galės pažiūrėti į akis savo aukos, netolimo giminaičio Kazimiero P., artimiesiems (mat nukentėjusysis savo skriaudiko teismo nesulaukė - pasimirė). Juolab kad anksčiau Gediminas ne vieną kartą kreipėsi į dėdę Kazimierą su prašymu paskolinti pinigų, ir senolis niekada nebuvo atsisakęs padėti...
Gediminas Narkevičius, jo nepilnametė draugė Tatjana J. (17 m.) ir dar keli pažįstami vaikinai bei merginos visą dieną vaišinosi alumi. Kai putojančio gėralo buteliukai ištuštėjo, kažkuris iš sugėrovų pateikė pasiūlymą - kur nors pinigų pasiskolinti ir išgertuves pratęsti. Daug nemąstęs šio darbo ėmėsi G. Narkevičius. Į pagalbą jaunuolis pasikvietė ir savo merginą.
Pakeliui pas garbaus amžiaus Gedimino dėdę Kazimierą P. porelė aptarė, ką kuris darysiąs. Kad dėdė Gedimino neatpažintų, šis ant galvos užsimaukšlino striukės gobtuvą ir dar apsimuturiavo šaliku. Na, o Tatjana buvo primokyta senolį pergudrauti.
Buvo jau vėlus metas, vienas privačiame name gyvenantis dėdė Kazimieras jau ruošėsi miegoti. Staiga į kambario langą kažkas pabeldė. Kai trobos šeimininkas pasiteiravo, kas per vėlyvi svečiai, vaikiškas balselis patikino, kad tai geri žmonės, nutikusi didelė bėda, ir paprašė atidaryti duris. Nieko bloga neįtardamas senelis taip ir padarė. Vos pamatęs anapus durų mindžikuojančias dvi įtartinas žmogystas, Kazimieras P. bandė pravertas duris tempti atgal į save, deja, nepavyko - nepažįstamųjų būta stipresnių. Kaip vėliau senolis papasakos pareigūnams, vienas nepažįstamasis buvo aukšto ūgio, kaukėtas, o kitas - mažas, "tarsi mergaitė". Tasai aukštesnysis Kazimierą esą stipriai stumtelėjo ir įsibrovė į vidų. Tuosyk "mažesnysis" šliūkštelėjo senoliui tiesiai į akis kažkokio deginančio skysčio - vargšui užpultajam ėmė siaubingai graužti ne tik akis, bet ir nudegintą veido odą...
Kaip Kazimieras suprato, tik vienas užpuolikas, kaukėtasis, jį mušė ir reikalavo pinigų - jo bendras stovėjo verandoje ir saugojo, kad kaimynai, išgirdę senelio name triukšmą, neateitų pasižiūrėti, kas vyksta.
Pabijojęs, kad įsibrovėliai gali nužudyti, senelis surado slėptuvėje miegamajame laikytus 400 litų ir atidavė troboje šeimininkavusiam plėšikui. Šis pareikalavo daugiau pinigų, tačiau užuot jų dar suradęs, Kazimieras užčiuopė po lova laikytą savadarbį popieriumi užtaisomą šaunamąjį įtaisą ir vieną kartą pokštelėjo plėšiko pusėn. Šiam to ir tereikėjo - apsisuko 180 laipsnių kampu ir movė pro duris.
Sumuštas senolis atsidūrė ligoninėje, buvo ilgai gydomas (medikai jam diagnozavo žandikaulio ir nosies kaulo lūžimus, smegenų sukrėtimą, kitus kūno sužalojimus).
Pričiuptas mįslingą plėšimą tiriančių policijos pareigūnų, G. Narkevičius pareiškė tąnakt tikrai lankęsis pas savo giminaitį, prašęs paskolinti pinigų alui. Tačiau užuot senelis Kazimieras šį prašymą įvykdęs, ėmęs stumdytis! Už tai, girdi, ir tekę pasitelkti kumščius. Tada senolis išsitraukęs kažkokį ginklą, iššovęs, tad Gediminui nieko kita nelikę, kaip sprukti. Vyriškis tvirtino jokių pinigų iš Kazimiero negavęs.
Gedimino Narkevičiaus draugė Tatjana J. savo kaltės nepripažino. Ji tvirtino draugo laukusi kieme, tačiau šis greitai iš namo išlindęs ir riktelėjęs greičiau bėgti kuo toliau. Mergina prisiekinėjo seneliui į akis nepylusi jokio skysčio, o jos draugas atseit nesislėpęs po jokia kauke.
Tokius teisiamųjų argumentus teismas įvertino kritiškai - kaip bandymą sušvelninti atsakomybę.
Anksčiau neteistas G. Narkevičius už giminaičio apiplėšimą už grotų praleis pusketvirtų metų. Jo nepilnametei draugužei Tatjanai J. skirti dveji metai nelaisvės, tiesa, bausmės vykdymas tokiam pačiam laikotarpiui atidėtas. Gediminą Narkevičių teismas dar įpareigojo padengti Kazimiero P. gydymo išlaidas (600 litų).
