Pakeistas privalomąjį draudimą įteisinantis įstatymas palengvino draudikų dalią. Anksčiau atskiros draudimo sumos neturtinei (moralinei) žalai atlyginti nebuvo numatyta - ji sutapdavo su žalos asmeniui dydžiu ir siekė 30 tūkst. litų. Pakeitus įstatymą, jame atsirado nuostata, kad draudimo bendrovė, jei avarijoje nukentėjęs asmuo iš kaltininko prisiteisia neturtinę žalą, privalo sumokėti tik 500 eurų (per 1700 litų). Neturtinė žala - asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kitos piniginės išraiškos neturinčios pasekmės, atsiradusios dėl per eismo įvykį padarytos žalos asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo. "Tokios draudimo kompanijų apsaugos tikrai neužtenka. Kadangi Civilinis kodeksas neturtinės žalos dydžio neriboja, teismuose nukentėjusiesiems priteisiamos gerokai didesnės sumos nei 500 eurų ir jas avariją sukėlęs vairuotojas turi padengti iš savo kišenės", - sakė advokatas Dmitrijus Bogdanovas. Remiantis teismų praktika, jei nukentėjęs žmogus avarijoje sužalojamas nežymiai, jam priteisiama 2000 - 3000 litų dydžio neturtinė (moralinė) žala. Jei sužalojimas sunkus, moralinė žala siekia keliolika tūkstančių litų, o jei sukeltoje avarijoje žūsta žmogus, jo artimieji iš kaltininko gali prisiteisti ir keliasdešimt ar net kelis šimtus tūkstančių litų.
Stebina ir tai, kad tuos įstatyme numatytus 500 eurų draudimo kompanija padalintų visiems viename eismo įvykyje nukentėjusiems žmonėms atlyginti neturtinę žalą. Tvarką, kai draudimo kompanijos įpareigotos atlyginti tik 500 eurų neturtinę žalą, draudimo kompanijos "Ergo Lietuva" Transporto priemonių draudimo grupės vadovas Rimvydas Pocius pavadino optimaliai minimalia draudėjų apsauga. Jis pripažino, kad pasitaiko atvejų, kai bendrovė nukentėjusiam žmogui sumoka tik 500 eurų moralinei žalai atlyginti, o avariją sukėlęs vairuotojas dar turi primokėti ir 10 000, ir daugiau litų.
Tame pačiame privalomąjį transporto priemonių draudimą reglamentuojančiame įstatyme numatyta, kad draudimo suma dėl vieno eismo įvykio, nepaisant to, kiek nukentėjo asmenų, yra 500 000 eurų dėl žalos asmeniui bei 100 000 eurų dėl žalos turtui. "Jei nukentėjusieji reikalautų didesnės sumos, tai vairuotojai ją taip pat privalėtų dengti iš savo kišenės. Turtinė žala yra ne tik avarijoje dėl kito vairuotojo kaltės sumaitotas automobilis. Pasitaiko atvejų, kai sunkvežimiai įvažiuoja į namą ir jį nugriauna. Tuomet 100 000 eurų žalą atlygina draudimo kompanija, kurioje apdraustas sunkvežimis, o likusius pinigus moka kaltininkas", - sakė Draudimo priežiūros komisijos ne gyvybės draudimo skyriaus vedėjas Marius Dumbauskas. Jo teigimu, draudikų atsakomybę, kokią maksimalią sumą reikia išmokėti, reglamentuoja įstatymas. Tačiau vairuotojams niekas nedraudžia apsidrausti savanoriškuoju civilinės atsakomybės draudimu. Tuomet jiems esą iš savo kišenės nereikės atlyginti nei padarytos moralinės, nei turtinės žalos.
M.Dumbausko teigimu, didžiausia problema nustatyti, kokį moralinės žalos dydį privalo atlyginti draudėjai, kyla todėl, kad Lietuvoje kol kas nėra pakankamai praktikos dėl neturtinės žalos priteisimo. Finansų ministerijos iniciatyva yra parengtas naujas privalomąjį civilinės atsakomybės draudimą reglamentuojančio įstatymo projektas. Jis turi būti svarstomas Seime. Jame numatyta, kad per 5 metus draudimo išmokos turi padidėti 10 kartų. Draudimo suma dėl vieno eismo įvykio, nepaisant to, kiek yra nukentėjusių asmenų, turi siekti iki 5 mln. eurų dėl žalos asmeniui bei iki 1 mln. eurų dėl žalos turtui. Suprantama, kad dėl tokių išaugusių draudimo išmokų draudikai pakels ir privalomąsias įmokas.
