Viena legenda sako, kad Dievas, kurdamas moterį, nepagailėjo ne tik gėlės žiedų, šviesos, žvaigždžių, bet ir gyvatės nuodų. Visa laimė, kad prie Aurelijos kūrimo daugiau prisidėjo ne Dievas, o jos mama Valerija ir tėtis Vytautas. Tad kaip tik tai mergaitei ir trūksta nuodų, nes ji nesugeba stipriai įgelti. Dažniausiai sugeba duoti: vaikystėje lakstydama pievomis nuskindavo ir dovanodavo mamai gėlę, mokykloje ir institute visiems labai padėdavo patarimais, leisdavo išsiverkti ant savo peties, o dabar redakcijoje duoda visiems, kas tik ko paprašo. Bet labiausiai visi laukia Aurelijos per pietus, nes ji niekada pati viena nesuvalgo to, ką atsineša, o dalį pietų deda ant baltos staltiesės (pagal redakcijos taisykles, kas ant baltos staltiesės, tas - visų). Gal dėl to, kad pietus pasidalija su draugais, Aurelija išliko tokia pati liauna kaip ir prieš 30 metų. Nors ji sako, kad dėl to lieknumo jos nuopelnų nėra, kad tai daugiau mamos ir tėtės genai, bet, matyt, iš tikrųjų čia suveikė taisyklė: ta, kuri atiduoda su džiaugsmu, atiduoda daugiausia.
Redaktoriaus klausimėlis. Patarlė sako, kad pusryčius suvalgyk pats, pietus pasidalink su draugu, o vakarienę atiduok savo priešui. Kam atiduoda vakarienę Aurelija?
Pastaba: Aurelijos Vytauto svoris - 150 kg.
