Remigijus RAINYS Pastarųjų dienų Lietuvos įvykių suvestinėse - ne viena nužudyta moteris. Jų budeliai - artimiausi žmonės.
Persistengė "auklėdamas"
Anykščių rajono apylinkės teismas leido 2 mėnesiams suimti Bliuvonių kaimo gyventoją Gintarą Širvinską (43 m.). Jam pateikti įtarimai dėl 22 metais vyresnės sugyventinės Stasės Lavinskienės nužudymo. Moteris nuo pilvo sumušimų mirė Anykščių ligoninėje, į kurią buvo atvežta tik po to, kai kelias paras prasikankino namuose.
Drauge girtavę sugyventiniai susipyko, kai Stasė nenuėjo pašerti gyvulių. Už tai moteris negailestingai buvo baudžiama spyriais į pilvą, kol jau beveik nebegalėjo pajudėti. Nelamėlė tikėjosi, kad jai pavyks apsieiti be gydytojų pagalbos kaip ir anksčiau. Prieš kelerius metus į Bliuvonių kaimo vienkiemį atsibastęs Gintaras ne kartą buvo stipriai sumušęs jį priglaudusią moterį, tačiau ši niekuomet dėl to nesiskųsdavo nei kaimynams, nei pareigūnams.
Pora vertėsi iš moters pensijos ir sunkia plaučių liga sergančio G. Širvinsko neįgalumo pašalpos. Jų vienkiemyje dažnai rinkdavosi mėgėjai išgerti iš visos apylinkės, o išgertuvės baigdavosi aršiomis sugyventinių muštynėmis.
Vis dėlto šį kartą S. Lavinskienės būklė vis blogėjo, ir G. Širvinskas pagaliau kreipėsi į medikus. Tačiau į ligoninės Reanimacijos skyrių moteris buvo atgabenta gerokai per vėlai ir gydytojų pastangos ją išgelbėti buvo bergždžios. S. Lavinskienė ligoninėje neišgyveno net paros.
Sulaikytas G. Širvinskas pripažino savo kaltę, tačiau tikino, jog sugyventinės užmušti nenorėjo , o tik ketino ją "paauklėti". Kadaise įtariamasis buvo kelis kartus teistas už vagystes ir plėšimus, tačiau jo teistumas jau išnykęs.
Po tėvo laidotuvių - du negyvėliai
Kita tragedija - Utenoje. Jono (60 m.) ir Veronikos (57 m.) Matulionių artimieji tikrai nesitikėjo, kad tuoj po Veronikos tėvo laidotuvių Zarasų rajone jiems taip greitai teks rinktis į šios poros pakasynas Utenoje.
Į sutuoktinių butą atėjęs giminaitis rado juos nebegyvus. Jonas kruvina galva gulėjo koridoriuje, o Veronika su 2 šautinėmis žaizdomis aptikta svetainėje. Versija, jog J. ir V. Matulioniai galėjo tapti apiplėšimo aukomis, buvo atmesta iš karto, nes iš buto niekas nedingo, baldai bei daiktaio nebuvo išvartyti, sujaukti. Netoli J. Matulionio kūno aptiktas ir 12 kalibro legaliai laikytas lygiavamzdis medžioklinis šautuvas, iš kurio, kaip įtariama, Jonas pirmiausia nušovė žmoną, o vėliau nusišovė pats.
Du sūnus ir dukrą užauginę sutuoktiniai pastaruoju metu nesutarė. Veronika neslėpė, jog nori skirtis su vyru. Moteris nenorėjo taikstytis su vis labiau ryškėjančiu Jono polinkiu į alkoholį. Anksčiau vairuotoju bendrovėje "Utenos alus" dirbęs J. Matulionis vis dažniau išgėrinėti pradėjo tuomet, kai prieš 2 metus neteko darbo. Savo kieme esančiame garaže J. Matulionis buvo atidaręs taros supirktuvę. Čia jam darbuotis padėdavo ir žmona. Tačiau bendras darbas poros nesuartino, jų ryšys vis labiau vėso. Pasirodo, dėl nuolatinių konfliktų Veronika kategoriškai nesutiko, kad vyras ją lydėtų į laidotuves, tad namuose likęs Jonas tą dieną gerokai išgėrė. Vėliau vyriškis vieno kaimyno prašė jį nuvežti į uošvio laidotuves. Jis ketino nusipirkti gėlių ir žvakių, tačiau baiminosi, kad jo pasirodymas kapinėse nesukeltų dar vieno šeimyninio konflikto. Savo pirminio sumanymo J. Matulionis neįvykdė ir dėl to, jog kaimyno automobilis buvo sugedęs.
Tačiau kruvina tragedija pasibaigęs konfliktas vis dėlto įsiplieskė. Maždaug po 2 valandų, kai žmona sugrįžo iš laidotuvių, vienam iš suaugusių savo vaikų paskambinęs J. Matulionis į telefono ragelį ištarė tik vienintelį žodį: "Viskas". Tada ir griebėsi šautuvo. Vyriškis 2 kartus iššovė žmonai į nugarą, o netrukus paleido kulką ir sau į galvą. Kai sunerimę artimieji skubėjo į tėvų butą, Vilniaus gatvėje, ten jau buvo viskas baigta.
Ikiteisminį tyrimą atliekantys Utenos pareigūnai aiškinasi visas sutuoktinių žūties aplinkybes, tačiau jų surinkta medžiaga teismo tikriausiai nebepasieks: per kelias akimirkas teisėju ir budeliu tapęs šeimos galva aukščiausiąja bausme nubaudė ir save.
