Virginija GRIGALIŪNIENĖ
Šiandien, 14 valandą, laidojamas lygiai prieš savaitę dingęs ir po keturių intensyvios paieškos parų rastas nužudytas Kaišiadorių A. Brazausko vidurinės mokyklos septintokas Povilas Verkauskas. Trylikamečio kūną pareigūnams pavyko aptikti tik po to, kai paslaptingai prapuolusio berniuko draugas Linas Kristauskas (18 m.) smulkiai nupasakojo tragedijos vietą: miške, netoli estrados, prie Molinuko tvenkinio, po medžio išvarta... Kaip pamažu aiškėja, žengti beprotišką žingsnį Liną pastūmėjo noras Povilą apiplėšti - atimti mobilųjį telefoną "Nokia"! Be telefono, Povilo kišenėse Linas rado dar ir 23 litus...
Pradingo iš šokių maratono
Praėjusį penktadienį Povilas su vyresniuoju broliu Tomu išėjo į V. Giržado vidurinėje mokykloje pernakt vykusį šokių maratoną.
Anot Danguolės Verkauskienės, tik vėliau paaiškėjo, kad išeidamas sūnus pasiėmė visas savo santaupas - iškratė taupyklę, kurioje buvo apie 50 litų.
Ne vienas vaikinas matė Povilą prie V. Giržado vidurinės su draugų kompanija. Sako, visi jie atrodė lyg būtų nemenkai išgėrę, todėl šokiuose budėję pedagogai jų vidun neįleido. Vėliausiai Povilas su draugu Linu Kristausku gyvas kitų buvo pastebėtas prie mokyklos apie dvyliktą valandą nakties,. Vėliau abu kažkur pradingo. Linas netrukus atsirado, įėjo į šokių salę ir lyg niekur nieko linksminosi toliau, o Povilo daugiau niekas nematė.
Brolis namo grįžo vienas
Taip ir nesusisiekęs su Povilu mobiliuoju telefonu (Povilo telefonas nuo pusiaunakčio buvo išjungtas), brolis Tomas apie ketvirtą valandą nakties namo grįžo vienas. Manė, kad Povilas jau parėjęs. Bet jo nebuvo. Pakilęs iš patalo tėtis pyktelėjo - kodėl Tomas nepalaukęs Povilo?! - ir išsiuntė brolio paieškoti. Iki ryto Tomas apsuko Povilo draugus, apsilankė ir pas Liną Kristauską (šio broliukas pasakė, kad Linas miega), tačiau Povilo niekur nerado. Tada į paiešką įsitraukė ir tėtis. Išsiaiškinęs, kad būtent Linas buvo vienas iš paskutinių asmenų, kurie matė Povilą, tėvas pakartotinai nuvyko pas Kristauskus. Tuo metu Linas jau buvo išvažiavęs į kaimą, pas senelius. Liną surado ir čia. Jaunuolis visiškai ramiu tonu patvirtino šokiuose su Povilu bendravęs, bet vėliau išsiskyrę, taigi neįsivaizduojąs, kur šis galėjęs pasidėti.
Tada Verkauskai kreipėsi į policiją. Anot jų, budėtojai pasiūlė dar lukterėti - girdi, ryt poryt sūnus vis tiek parsiras. Bet artimųjų širdys plakė vis neramiau ir Povilo tėtis kreipėsi tiesiai į rajono PK komisaro pavaduotoją.
Netrukus ant beveik visų Kaišiadorių miesto prekybos centrų skelbimo lentų, prie mokyklų ir kitose žmonių lankomose vietose buvo iškabinti skelbimai su ieškomo berniuko nuotrauka ir prašymas mačiusiuosius ar žinančiuosius kur jis yra skubiai pranešti tėvams mobiliuoju telefonu. Deja, niekas nepaskambino.
Paieškos buvo bevaisės
Povilo buvo ieškoma keturias paras. Ir didžiulis būrys policininkų, ir kariai, ir vidurinės mokyklos moksleiviai, ir, žinoma, dingusiojo artimieji bei giminaičiai skersai išilgai išnaršė aplinkines vietoves, gaisrininkai ir narai išmaišė tvenkinius, Žiežmarių užtvanką ir Strėvos upę, tačiau nepavyko aptikti nė menkiausių trylikamečio buvimo pėdsakų. Kaip vėliau paaiškės, Povilo tėvai buvo priėję visai netoli tragedijos vietos, tačiau neaptikę jokių įtartinų žymių toliau į pažliugusį mišką nesibrovė, per griovį nešoko...
Griebdamasis paskutinio šiaudo Bronius Verkauskas kreipėsi pagalbos į privačių detektyvų biurą, o motina nuvyko pas ekstrasensą. Šis pasakė, kad vaikas jau negyvas...
Policiją bandė suklaidinti
Visą eilę Povilo dingimo versijų aiškinęsi Kaišiadorių rajono PK kriminalistai antradienio pavakarę gavo operatyvinės informacijos, kad šiais metais akademinių atostogų išėjęs Kaišiadorių žemės ūkio mokyklos antrakursis Linas Kristauskas gali būti tiesiogiai susijęs su Povilo dingimu. Netrukus Linas jau sėdėjo komisariate ir... šaltakraujiškai dėstė iš anksto gerai apgalvotą alibi. Kai pareigūnai pasiteiravo, kada ir iš ko Linas gavęs mobilųjį telefoną, nė kiek nesutrikęs vaikinas pareiškė, jog penktadienį (tai yra šokių maratono vakarą!) telefoną jam padovanojusi pažįstama moteris. Po kelių minučių Lino tėvai šį telefoną atnešė į policiją. Kai pasitvirtino įtarimai, kad telefonas - Povilo, Linas ir vėl be jokio jaudulio balse paaiškino tąvakar su Povilu telefono aparatais susikeitę! Kol vieni kriminalistai bandė sugauti Liną meluojant, kiti nukako į Karmėlavos nuovadą ir ilgai bendravo su Lino nurodyta moterimi - ta pačia, kuri jam neva padovanojo telefoną. Kai toji pasakė nedovanojusi jokio telefono, Linui neliko nieko kita, kaip viską iškloti...
Aštuoniolikmetis smulkiai išdėstė, kaip pasiekti Povilo kapavietę. Trečią valandą nakties sustiręs Povilo kūnelis buvo rastas po didžiulio medžio išvarta, apmestas šakomis. Šalimais gulėjo maždaug pusantro metro ilgio tamsiomis dėmėmis nutaškyta medžio pliauska...
Tėvai sukrėsti
Sužinoję, kad paslaptingai pradingo trylikametis kaišiadoriškis, šiame mieste gyvenantys Lino Kristausko tėvai šios temos neišvengė ir keistą įvykį aptardami su trimis sūnumis. Kaip ir jaunesni broliai, Linas stebėjosi, kur galėjo dingti jo pažįstamas.
Lino tėvai sakė gerai atmenantys, kaip Linas tą šeštadienio naktį, tiksliau - vidurnaktį, buvo trumpam sugrįžęs į namus. Kai kitądien motina pasiteiravo, iš kur sūnus gavęs telefoną, tas sumelavo, kad padovanojo pažįstama Vika, su kuria, susipažinę per internetą, draugavo nuo pavasario.
Iš tiesų penktadienio vakarą Viktorija buvo atvažiavusi į Kaišiadoris. Kartu su Linu nuėjo į "Pasakos" kavinę, gėrė svaigalų. Pasak Lino brolio, moteris su Linu išsiskyrė po kokių keturių valandų - ji, matyt, išvažiavo namo, o Linas nužingsniavo į šokių maratoną.
Lino tėvams Viktorija labai nepatiko (Linui gegužės mėnesį suėjo 18 metų, o jai jau 42; auginanti du Lino amžiaus sūnus; turinti vyrą!), tačiau Linas prie jos buvo keistai prisirišęs. Pasak motinos, Viktoriją Linas gerbė labiau nei ją! Tėvai ir pyko, ir šaipėsi - kokia, girdi, ji tau pora, tačiau Linas pabrėždavo, kad ji ir tokio amžiaus puikiai atrodanti.
- Kai tik Linas su ja susidėjo - ir prasidėjo visokios nesąmonės, - nė nebandė paklydėlio sūnaus užtarti Lino tėvai. - Netrukus pradingo pinigų, po to Linas iš namų išnešė keturis auksinius žiedus. Gal tuos papuošalus jis atidavė Vikai?
Pastaruoju metu Linas kelissyk buvo pabėgęs iš namų - pasirodo, kelioms paroms jį buvo priglaudusi Viktorija!
Matydami, kad vis sunkiau su sūnumi susitvarkyti, tėvai stengėsi jį dažniau išsiųsti pas kaime gyvenančius senelius. Tačiau Viktorija jį susirasdavo visur... Nežinodami ko griebtis patys Kristauskai kreipėsi į karinį dalinį, kad pilnametystės sulaukęs Linas būtų pašauktas atlikti karinės tarnybos. Vylėsi, kad armijoje sūnus surimtės, susitvarkys, pamirš Viktoriją. Linas praėjo medicininę komisiją ir laukė paskutiniojo šaukimo...
- Nežinau, neįsivaizduoju, kaip reikės Verkauskams pažiūrėti į akis, kaip ištarti užuojautos žodžius, - be perstojo braukė ašaras Lino Kristausko motina. - Nors ir baisiai gėda, norisi prasmegti skradžiai žemę, vis tiek nueisiu į šermenis...
Labai baisu ir tai, kad Lino ir Povilo tėvai dirba toje pačioje statybos bendrovėje, buvo gerai pažįstami. Grįžęs iš mokyklos Kristauskų jaunesnis sūnus pareiškė nežinąs kur dėti akis - ir į jį visi esą žiūri kaip į nusikaltėlį. Jaunėlis sūnelis, pamatęs raudančią motiną ir sužinojęs, kokiu baisiu nusikaltimu įtariamas jo brolis, pasiūlė kuo greičiau kraustytis gyventi kitur - kaip čia, girdi, reikės išeiti į kiemą...
Kaip minėjo Kaišiadorių rajono PK komisaras Gediminas Aleksonis, kol kas sulaikytas (o vakar teismo sprendimu jau ir suimtas) vienas Pauliaus Verkausko nužudymu įtariamas asmuo, Linas Kristauskas. Ar įtariamųjų ateityje gali būti daugiau, pareigūnas nei paneigė, nei patvirtino. Mūsų turima informacija, po Lino Kristausko sulaikymo buvo aktyviai aiškinamasi, ar prie nusikaltimo neprisidėjusi ir jau minėtoji moteris - Jonavos rajone gyvenanti Viktorija.
Viktorija pareiškė nežinojusi, kad Kaišiadoryse dingęs trylikametis ir kad Linas gali būti susijęs su šia žmogžudyste.
"Akistatos" korespondentė ką tik buvo apsilankiusi Povilo Verkausko žūties vietoje, kai priešpriešiais susitiko su čion žingsniavusiais Povilo giminaičiais. Vieno jų rankose - raudonų rožių puokštė, kito - žvakutės, visų akyse - nenusakomas skausmas, begalinė kančia... Po kelių akimirkų miško tylą perskrodė klaikus moters šauksmas: "Povilai!.. Poviliuk!.. Dieve, kodėl jo neapsaugojai?.." Kraupu buvo girdėti šią nevilties raudą...
