Sigitas STASAITIS
Šiauliuose užsiliepsnojus mediniam namui jame sudegė jo gyventojas. Ugnis lavoną sunaikino neatpažįstamai, tad kūną atpažinti padėjo lytiniai organai, kurių... nebuvo. Pernai pavasarį J. Šliūpo gatvėje gyvenęs Zigmantas P. (40 m.) paslaptingo balso liepiamas nusikirto savo varpą ir ją prarijo. Šįkart balsas įsakė apsidėti malkomis, uždegti savo namus ir pasismaugti.
Sutemoms užklojus miesto Medelyno rajoną nušvietė gaisro pašvaistė - užsiliepsnojo kuklus medinis namukas, pažymėtas J. Šliūpo gatvės 35-uoju numeriu. Per suskaičiuotas minutes atlėkę ugniagesiai namą skubiai apliejo vandeniu ir ugnį nuslopino, tačiau pastatas jau buvo praktiškai sunaikintas - išdegė didesnė dalis sienų bei stogo, susmilko ir nukrito medinis perdengimas.
Rizikuodami būti sužaloti krintančių liepsnojančių lubų ugniagesiai įlindo vidun pažiūrėti, ar viduje nėra žmonių. Vienas buvo iš karto pastebėtas, tačiau jis buvo seniai žuvęs ir jau gerai iškepęs. Lokalizavus gaisrą gelbėtojai pabandė kūną išnešti laukan, tačiau tai buvo ne taip lengva - lavonas buvo apkritęs sudegusiomis kambario lubų lentomis, todėl prireikė šakių bei kastuvo.
Atkasus nuodėgulius buvo rastas smarkiai sudegęs žmogaus kūnas suriestomis rankomis bei kojomis. Plaštakos, pėdos, veidas buvo nudegę, sveika mėsa liko tik ant nugaros. Šalia žuvusiojo kaklo ir peties pastebėtos odinio diržo liekanos, po kojomis ir aplink kūną aptikta aiškiai prieš gaisrą pakištų malkų, netoliese voliojosi plastikinio indo liekanos. Išneštą į prieangį kraupiai atrodantį lavoną apžiūrėjo Šiaulių miesto apylinkės prokuratūros prokuroras stažuotojas, kuris "Akistatos" korespondentui uždraudė fotografuoti. Kokių nors smurto žymių prokuroras ant iškepėlio nepastebėjo, išskyrus tai, jog buvo nukirsti jo lytiniai organai. Tačiau veikiai išsiaiškinta, jog šis sužalojimas padarytas beveik prieš metus.
Kadangi sudegėlio veido praktiškai neliko, iškilo problema jį atpažinti. Retas atvejis - gesinant ugnį tą vakarą, nors buvo tik 18 valanda, nesibūriavo kaimynai, nors liepsnojęs namukas stovi nuosavų namų rajone, kur kaimynai artimai bendrauja, vieni kitiems padeda. To priežastis - J. Šliūpo gatvės 35-asis medinukas buvo praktiškai negyvenamas, jame registruotas Zigmantas P. (40 m.) su kaimynais nebendraudavo, namuose buvojo retokai - pastaruoju metu daug laiko praleisdavo ligoninėse ar pas gimines. Pernai gegužę būdamas namie J. Šliūpo gatvėje šiaulietis išgirdo paslaptingą balsą, kurio liepiamas kieme ant kaladės padėjo savo lytinį organą ir jį gerokai patrumpino kirviu. Atvykusiems medikams nelaimėlis prisipažino nukirstąjį organo galą... prarijęs. Chirurgams žaizdą sutvarkius, savęs žalotojas paguldytas į psichiatrijos ligoninę. Manoma, jog ligai atsinaujinus Zigmantas P. vėl galėjo išgristi nelemtąjį balsą, kurio liepiamas kambarį ir save aplaistė degiu skysčiu, apsidėjo malkomis ir brūkštelėjo degtuką.
2000-ieji į Lietuvos istoriją įėjo ir kaip varpų žalojimo metai. Tų metų kovo 27-ąją Antanas S. (39 m.) iš Kelmės rajono kirviu nusikirto varpą bei žirklėmis apsikarpė ausis. Atvykusiai felčerei Antanas liepė varpos galiuko neieškoti, sakė, jog jam jo nebereikia. Po to atsirado net du Antano pasekėjai: gegužės 4-ąją savo varpą pasitrumpino minėtasis šiaulietis Zigmantas P., spalio mėnesį - persigėręs 47 metų Kuršėnų gyventojas. Tiesa, pastarasis savo vyriškumo visai nenusikirto, tik smarkiai sužalojo peiliu. Chirurgai sugebėjo supjaustytąją kuršėniškio varpą prisiūti. Prie visų šių istorijų dera ir 2000-ųjų pradžioje įvykdytas sūnaus išpuolis prieš tėvą - už kibimą prie sugyventinės klaipėdietis savo tėvui peiliu nurėžė varpos galą.
Sigito STASAIČIO nuotr.
Ugniagesiams šakėmis atkapsčius lavoną, jis iš namo buvo išnešamas dalimis.
