Stasys VARNECKAS
Grįžo Anskaičių Giedrius iš savo Airijų ir nusprendė pailsėti. - Noriu atgauti jėgas, - pareiškė tėvams. - Daug dirbau, pavargau. Man reikalinga fizinė ir dvasinė reabilitacija. - Supratau, - atsakė senasis Anskaitis. - Šviežios bulvės, pienas, uogos ir kitos gėrybės, kurių dabar, ačiū Dievui, nestinga, tau greitai padės atsigauti. Be to... Šioje vietoje Giedrius lyg ir norėjo nutraukti tėvo lekciją, tačiau persigalvojo ir klausėsi iki galo. - Be to, - tęsė Anskaitis, - dabar pati šienapjūtė. Argi nenorėtum, mielas Giedriuk, gimtinės lankose pamojuoti dalgiu? Fizinė mankšta, vandens procedūros - beregint atgautum sveikatą... - Ne, tėvai. Ne tas čia psichologinis klimatas, ne ta kultūrinė aplinka. Čia jėgų atgauti negalėsiu, net jeigu ir pats Arvydas Sabonis pasiūlytų mineralinio, kaip Tanokai Berdui. Važiuosiu į Palangą. - Na, na, - tepasakė Anskaitis, truputį nusivylęs, kad šienauti teks vienam. - Ką su tavim... Ir išvažiavo Giedrius. Motina vos suspėjo į lagaminą įridenti skilandį, kelias dešras įraityti. Vis greičiau vaikelis atgaus jėgas. O jeigu prie skilandžio dar pridėsi Baltijos pajūrį, kopų smėlį, saulę, jodo prisotintą orą - tas procesas labai paspartės. Pavargo vaikelis tose Airijose. Laukdami, kol sūnelis atgaus jėgas, senieji vis dėlto nenuobodžiavo. Pjovė lanką, džiovino ir vežė daržinėn šieną, ravėjo daržą, lesino vištas, slėgė sūrius. O sode jau noko alyviniai, sirpo agrastai. Gandralizdis ant kraigo ištuštėjo. Ir mato vieną gražų vakarą senieji Anskaičiai, kad į kiemą įsuka ilgai lauktasis. Automobilio durelės vėrėsi vangiai. Dar vangiau pro jas lindo Giedrius. - Pagaliau, - suplojo rankomis Anskaitienė.- Mes jau visus langus pražiūrėjom. Gal, sakom, jūroj nuskendai. - Kaip matot... Tėvas iš karto ėmė teirautis konkrečiau: - Na, koks toje Palangoje psichologinis klimatas? Kokia kultūrinė aplinka? O vanduo Baltijoj? Giedrius vos spėja atsakinėti, ir Anskaitis jau taria paskutinį klausimą - patį svarbiausią: - O jėgas? Jėgas ar atgavai? - Nespėjau, - atsiduso Giedrius. - Tiesą sakant, pinigų pristigau... Niekada nemaniau, kad sveikata Palangos kavinėse tokia brangi... Plėšikai!
.
