Pavasaris. Po mano langais baltas beržas skleidžia pumpurus, atgimsta visa gamta. Na ir kas? Aš alkana. Labai noriu bandelės. Ji gali būti be razinų, aguonų, bet gelsva, su traškančia plutele. Nors išgėriau 2 tabletes raminamųjų, užmigti negaliu. Jau vidurnaktis. Noriu valgyti. Vos sumerkiu akis, pradedu sapnuoti mamos paruoštą velykinį stalą. Ant kaip sniegas baltos staltiesės puikuojasi virtas kumpis, margučiai, geltonas kaimiškas sūris, pilna lėkštė uogiene pagardintų minkštų bandelių.
Ką ten pensininkui kumpis ar dešra, kai, sumokėjus už vargano kambarėlio komunalines paslaugas, belieka 90 litų. Už tuos pačius ir plečiančiųjų vaistų, ir vitaminų "Livol", kurių poveikis abejotinas, reikia nusipirkti. Taip ir skamba ausyse daktarytės pasakyti žodžiai:
- Liga pažengusi toli, bet vitaminai nekompensuojami. Po žiemos išsekęs organizmas, kamuoja pavasarinė depresija. Valgykit daugiau vaisių, daržovių. "Geroji daktaryte, geriau nieko nesakytumėt", - nutrūksta mintys manyje.
Bulvės, kefyras, perlinių kruopų košė su aliejumi. Ir taip kasdien. Skaitau laikraščiuose: kalėjimuose nusikaltėliai maitinami mėsa, žuvimi, koše su spirgučiais.
Vakar kaimynė iš sąvartyno visai padorių dešrelių parsinešė. Kažin kas ir kodėl jas išmetė? Siūlė man. Kaip jos kvepėjo - net seilės tekėjo mano raukšlėmis išvagotu veidu. Manote, valgiau? Valgysiu mat iš šiukšlyno partemptus produktus. Aš inteligentė, su aukštuoju.
Gal Dievas duos, sulauksiu vasaros. Prasidės rūgštynės, grybai, uogos. Tada kasdien šliaušiu Ruklos miškų link. Prisivalgysiu grybų su duona. Tai bus šventė.
Jeigu jūs sotūs, tai nesuprasit, kaip aš noriu bandelės. Gink Dieve, nuodėmė būtų kasdien jų norėti. Tik per šventes suvalgyti nors vieną. Sakykit, sunkiai dirbusi visą gyvenimą, o dabar laukdama saulėlydžio, ar nenusipelniau sočiai pavalgyti?
Zuzana Petraitienė, Jonava
